- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno garsiausių lietuvių dailininkų Antano Samuolio kūrybą studijuoja dailės studentai, jo atminimui rengiamas pleneras. Tačiau didžiąją dalį jo kūrinių saugančiame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje A.Samuolio drobės visuomenei neprieinamos.
„Muziejaus pastatas V.Putvinskio gatvėje, kuriame paprastai eksponuojami ir A.Samuolio, ir kitų garsių tarpukario dailininkų darbai, šiuo metu remontuojamas“, – tokį atsakymą iš muziejininkų išgirsta kiekvienas, pasiteiravęs, kodėl vieno pirmųjų Lietuvos ekspresionistų kūryba jau kuris laikas įkalinta muziejaus fonduose.
Žinomas Kauno dailininkas Eugenijus Varkulevičius įsitikinęs, kad panašų atsakymą iš muziejininkų kauniečiai išgirsta pastaruosius 20 metų. „Prieš man išvažiuojant į Vokietiją, 1990 m., muziejaus direktorius, paklaustas, kodėl A.Samuolio kūriniai neeksponuojami, sakė: remontas, ir dabar tą patį sako. Keista, kad abejotinos vertės A.Miškinio kolekcijai nuolatos eksponuoti nacionaliniame muziejuje vietos atsiranda, o A.Samuoliui, antram pagal svarbą po M.K.Čiurlionio lietuvių dailininkui – ne. Su tokiu požiūriu, mūsų muziejininkai ir daro Kauną kultūrine provincija“, – rėžė E.Varkulevičius.
„Netiesa, kad A.Samuolio kūrybos Kaune pastaruosius 20 metų nematyti. Kas nevaikšto į muziejus, tas ir nemato“, – atkirto M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jis pripažino, kad kai kurios nuolatinės parodos šiuo metu muziejuje neveikia – dėl to esą kalta muziejaus pastato V.Putvinskio gatvėje rekonstrukcija. „Dvejus ar trejus metus ekspozicinė pastato pusė neveikia. Bet, kai uždarėme ekspozicijas čia, kitoj pastato pusėj – ten, kur eksponuojamas M.K.Čiurlionis – buvom parengę laikiną, tiesa, mažesnę, tarpukario dailės ekspoziciją“, – šioje ekspozicijoje, pasak muziejininko, buvo galima išvysti ir keletą A.Samuolio darbų. Laikinoji ekspozicija buvo uždaryta prieš mėnesį.
Kiek dar laiko Kaune nebus galima išvysti vieno iš lietuviškojo ekspresionizmo pradininkų darbų, O.Daugelis negalėjo pasakyti: „Kai baigsis remontas, tada ir atidarysim. Vieną salę ruošiamės atidaryti rugsėjui – ten turėtų įsikurti bienalės „Judanti tekstilė“ parodos. Toliau prognozuoti sunku, nes mes negauname tiek pinigų, kiek reikia remontui pabaigti.“
Kol A.Samuolio drobės dulka užrakintos muziejaus fonduose, būtų puiki galimybė garsiojo ekspresionisto parodas surengti Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose miestuose. Tačiau Kauno muziejininkai tokių minčių nepuoselėja. „Nesame gavę užklausimų tokiai parodai. Lietuvos dailės muziejus patys turi ir A.Samuolio, ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų darbų. Jie turi 10 kartų daugiau, nei vienu metu sugeba parodyti“, – tikino O.Daugelis.
Į klausimą dėl galimybių tarpukario lietuvių dailę laikinai eksponuoti Paveikslų galerijos salėse, kuriose jau keletą metų eksponuojama A.Miškinio kolekcija, O.Daugelis atsakė: „Čia jau reikėtų kaip kokiem čigonam tarabandintis. Mes gi evakuacijos sąlygoms gyvenam – kai kuriose salėse mūsų fondai sudėti. Be to, per tuos remontus mes vis kraustomės ir kraustomės. Darbo – kur kas daugiau, o nuo to nei darbuotojų padaugėjo, nei jų atlyginimai išaugo.“
A.Samuolis (1899–1942) – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos ekspresionistų. Pagal reikšmingumą Lietuvos dailei A.Samuolio kūryba lyginama su Kristijono Donelaičio „Metais“ literatūroje. Kartu su kitais „Ars” grupės nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu A.Samuolis padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai. Jo, kaip ir kitų Kauno dailės mokyklos atstovų kūryba, darė didžiulę įtaką vėlesnėms dailininkų kartoms. Jų drobės buvo pagrindinė tapybos mokykla dailės studentams sovietmečiu, kai kelias į Vakarų muziejus ir galerijas buvo uždarytas. Nuo tuberkuliozės anksti miręs A.Samuolis darbų paliko labai mažai – dar visai neseniai buvo žinoma mažiau kaip 60 jo kūrinių. Dauguma jų saugomi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (31, tarp jų – garsioji „Moteris geltonu rūbu“, nemažai natiurmortų, portretų) ir Lietuvos dailės muziejuje (7), kiti patekę į privačius rinkinius arba apie jų buvimą težinoma iš paminėjimų spaudoje, reprodukcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka14
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...