Pirmasis: Aukštaitijos nacionalinis parkas, įsteigtas 1974 m., užima beveik 41 tūkst. ha plotą. Gamtos ir kelionių mylėtojus jis traukia švariais ežerais, sujungtais protakomis, etnografiniais kaimais, raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa.
Ženklai: Aukštaitijos nacionalinio parko architektūros įžymybė, pavaizduota nacionalinio parko herbe, – medinė Palūšės bažnyčia su varpine. Parko simbolis – vandens lelija.
Ypatinga: Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, pastatyta 1757 m., – vienas gražiausių sakralinės liaudies architektūros pavyzdžių. Medinė bažnyčia pastatyta nenaudojant pjūklo nei vinių, o aštuonkampė varpinė yra vienintelė tokia Lietuvoje. Ši bažnyčia puošė popierinio lito kupiūrą.
Saldu: užsukite į Senovinės bitininkystės muziejų Stripeikiuose. Muziejus vasaros laikotarpiu sekmadieniais dirba nuo 10 iki 18 val. Čia galima susipažinti su seniausių laikų bitininkystės tradicijomis, išgirsti daugybę faktų apie bites.
Unikali: Baluošo ežere yra Ilgasalė, kurios viduryje tyvuliuoja ežerėlis, vadinamas Baluošo akimi. Tai vienintelis toks darinys Lietuvoje. Ežerėlis sąsiauriu jungiasi su Baluošo ežeru.
Panorama: šalia įspūdingo Ginučių piliakalnio stūkso legendomis apipintas Ladakalnis, kartais dar vadinamas Ledakalniu. Tai 175 m aukščio kalva, geomorfologinis gamtos paminklas, nuo kurio atsiveria išties nepakartojamas vaizdas. Nuo Ladakalnio viršūnės matosi net šeši ežerai. Kalvos viršūnėje auga ąžuolas, įrengta apžvalgos aikštelė.
Atgaiva: stabtelėkite prie Ginučių vandens malūno, pastatyto XIX a. antrojoje pusėje. Jame buvo malami grūdai, grikiai, veikė milo vėlykla, lentpjūvė. Susipažinti su išlikusiais mediniais malūno įrenginiais galima ir šiandien. Šalia malūno – puiki maudynių vieta.
Pėstute: prie pat Palūšės paplūdimio prasideda Meironų pažintinis takas, kuris seniau buvo vadinamas botaniniu pažintiniu taku. Atnaujintas maršrutas driekiasi 5,5 km gražiais Aukštaitijos miškais. Maršrute laukia du ežerai ir du baigiantys užpelkėti ežeriukai. Take yra dvi apžvalgos vietos, atsiveriančios į Lūšių ežerą.
Pasididžiavimas: Tauragnas – giliausias (62,5 m) ir aukščiausiai virš jūros lygio (164,6 m) iškilęs Lietuvos ežeras. Vingiuotos ežero linijos, aukšti krantai, skaidrus vanduo suteikia šiam gamtos stebuklui dar daugiau žavesio. Šio ežero pakrantė – gamtos mylėtojų vasaros šventovė. Viena populiariausių poilsiaviečių – „Tauragno slėnis“.
Horizontai: pačioje Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje esantis Šiliniškių apžvalgos-ryšio bokštas turi ir kitą vardą. Tūkstančiai Lietuvos žmonių pasiūlė, o vėliau ir išrinko vardą – Bičiulių. Tai pirmasis ryšio bokštas Lietuvoje, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė, leidžianti pasigrožėti kraštovaizdžiu net iš 30 m aukščio. Iki jos reikia įveikti 174 laiptelius.
Autentika: Ažvinčių-Minčios giria – vienas didžiausių, vaizdingiausių ir seniausių miškų, užimantis didžiąją Aukštaitijos nacionalinio parko dalį. Miškų masyvą sudaro Labanoro, Ažvinčių-Minčios ir Gražutės girios. Tai turbūt vaizdingiausias Lietuvos kraštovaizdis, čia didelė tradicinių etnografinių kaimų įvairovė.
Orientyras: kelionę verta pradėti nuo Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro, įsikūrusio Palūšėje. Čia atidaryta nauja ekspozicija „Ežerynai, lėmę savitas kultūros tradicijas“. Čia galima sužinoti apie visas saugomas vertybes ir įdomiausias šio nacionalinio parko vietas.
Vandeniu: Aukštaitijos nacionaliniame parke galima puikiai praleisti savaitgalį ir plaukiant baidarėmis. Siūloma pradėti ties Rūgšteliškiu, tuomet plaukti Uteno ir Utenykščio ežerais, Būkos upe pro Vaišnoriškės etnografinį kaimą, Baluošo ežeru. Žygį tęsti Baluošykščio ežerėliu, Skriogžlės upeliu, Sravinaičio ežeru, o baigti ties Ginučių vandens malūnu.
Naujausi komentarai