Stebino savo drąsa

Lietuvos aviacijos muziejuje dirbantis kolekcininkas Jonas Čepas, ne vieną dešimtmetį renkantis įvairią medžiagą apie mūsų lakūnus, parengė unikalių nuotraukų parodą, skirtą J.Dobkevičiaus žūties 90-mečiui.

"Prie šio iškilaus mūsų aviacijos istorijoje lakūno pavardės galima daug kartų parašyti žodį "pirmasis". Mat jis, tegyvenęs vos 26 metus, spėjo tapti ne tik pirmuoju Lietuvoje lėktuvų konstruktoriumi, bet ir pirmuoju karo lakūnu, pasižymėjusiu kovose su lenkais stulbinama drąsa – pasiekęs ano meto rekordą, 24 kovinius skrydžius, buvo apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Jaunasis karo lakūnas pasiekė ir pirmąjį Lietuvoje aukščio rekordą – 5 600 m, tapo pirmuoju lakūnu, atlikusiu aukštojo pilotažo figūrą – mirties kilpą", – priminė muziejininkas.

1900 m. Sankt Peterburge gimusio J.Dobkevičiaus vaikystė, studijų metai prabėgo Sankt Peterburge, kur jis studijavo laivų statybą ir baigė Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursus.

Aštuoniolikmetis Jurgis su tėvais grįžo į besikuriančią Lietuvą, įstojo savanoriu į kariuomenę, tapo Lietuvos aviacijos mokyklos pirmosios lakūnų laidos absolventu. Įgijęs lėktuvų konstravimo patirties (pats sukonstravo, pastatė ir išbandė savuosius DOBI lėktuvus) ir mokėdamas net penkias kalbas, 1923 m. išvyko mokytis į Paryžiaus aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą.

Lemtingas sprendimas

"J.Dobkevičius stebino Paryžiaus mokyklos profesorius savo techniniais sprendimais – jis siekė, kad jo konstrukcijos DOBI-III lėktuvas gebėtų pakilęs į orą įtraukti važiuoklę (tik po dešimtmečio šį jo sprendimą imta plačiai taikyti pasaulyje). J.Dobkevičiaus sukonstruotas DOBI-III stebino ir didžiuliu greičiu. Tad nieko nuostabaus, kad šiuo lėktuvu susidomėjo įvairios pasaulio šalys, o Prancūzija pasiūlė jam konstruktoriaus vietą anuomet garsioje "Bregeut" firmoje. 1925 m. konstruktorius nusprendė grįžti į Lietuvą tobulinti savo lėktuvą, o paskui – mokytis Prancūzijoje, kaip organizuoti lėktuvų konstravimą ir statybą savo tėvynėje", – aiškino J.Čepas.

Lietuvoje tobulindamas savo trečiąjį lėktuvą, J.Dobkevičius vis bandė jį ore. Du pirmieji bandymai vos nesibaigė tragiškai. 1926 m. birželio 8-ąją ankstų tos pačios dienos rytą dar kartą norėjo ore patikrinti savo naująjį kūrinį.

Paspruko iš namų

Bebaimis lakūnas tuo metu gyveno su tėvais ir dviem seserimis K.Donelaičio gatvėje. Lakūnas ankstų rytą tyliai išlipo pro namų langą, kad neprižadintų mamos, kuri priešinosi jo sumanymui bandyti lėktuvą dar kartą.

Kaip rašo savo prisiminimuose Leonardas Peseckas, paskolinęs Jurgiui šiam skrydžiui savo odinį pošalmį ir akinius, lakūnas prieš lemtingąjį skrydį buvo ramus, pasitikintis savimi. L.Peseckas su kitais dviem lakūnais tą rytą buvo Aleksoto aerodrome. Jie matė, kaip sėkmingai pakilęs į orą lėktuvas greitai pradėjo leistis, nes ėmė "kosėti" jo variklis. Deja, nusileido nesėkmingai – prie pat Aleksoto šlaito pasigirdo galingas trenksmas.

Žūtį matė motina

Anot J.Čepo, puskilometrį aerodromo laukais bėgte įveikę J.Dobkevičiaus draugai, prie nukritusio lėktuvo jau rado ant lakūno kūno sukniubusią moterį. Tai buvo J.Dobkevičiaus motina, kuri tą ankstų rytą pastebėjusi, kad sūnus vis dėlto paspruko iš namų, nubėgo tiesiai į aerodromą Aleksote. Skubėdama laiptais į kalną, ji matė, kaip lėktuvas susidūrė su ąžuolu ir pirmoji atbėgo prie krauju plūstančio sūnaus. Deja, mirties šešėlis jau dengė gražų jauno lakūno veidą – po poros valandų J.Dobkevičius mirė ligoninėje.

Kaune gyvenantis artimas lakūno giminaitis Gediminas Dobkevičius prisimina, kad jam teko vaikystėje avėti šiltą žieminį žuvusio giminaičio lakūno apavą ir dėvėti tokį pat šiltą galvos apdangalą. Namuose buvo saugoma ir lakūno uniforma. Deja, istorinių lūžių sankirtoje nepavyko išsaugoti šių relikvijų. G.Dobkevičius yra sukaupęs nemažai informacijos apie savo plačią giminę. Surinkti dokumentai byloja, kad lakūno J.Dobkevičiaus tėvas, baigęs aukštuosius mokslus Sankt Peterburge ir vadovavęs ten vienai prancūzų įmonei, vedė vietos gyventoją ir su dviem dukterimis bei sūnumi 1918 m. grįžo į Lietuvą. Atsikuriančioje valstybėje jis užėmė atsakingas pareigas, tapo 1928 m. Lietuvos Konstitucijos signataru. Abu lakūno tėvai yra palaidoti Kaune, Panemunės kapinėse (vienoje kapavietėje su sūnumi Jurgiu), o seserys – Niujorke.

Galėjo didžiuotis tėvu

1919 m. J.Dobkevičius apsigyveno Kaune, mokėsi Lietuvos karo aviacijos mokykloje, kur po baigimo jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis.

1919–1920 m. jaunas lakūnas lenkų fronte vykdė kovines užduotis, buvo apdovanotas I ir II laipsnio Vyčio Kryžiais.

1920 m. J.Dobkevičiui suteiktas karo lakūno vardas, jis paskirtas vadovauti Oro eskadrilei.

1926 m. J.Dobkevičius buvo paskirtas Karo aviacijos mokyklos jaunesniuoju inžinieriumi.

1981 m. prie namo K.Donelaičio g. 11, kur gyveno J.Dobkevičius su tėvais, buvo atidengta memorialinė lenta – ją 1994 m. nuplėšė metalo vagys. 2013 m. pakabinta nauja lenta, kurioje įvardytas ir J.Dobkevičiaus tėvas, vadovavęs šiame name 1925–1932 m. veikusiam Vengrijos Karalystės konsulatui, dirbęs Lietuvos vyriausybėje finansų ministru. Jis buvo ir pirmasis Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas.

*1934 m. viena Kauno gatvė buvo pavadinta J.Dobkevičiaus vardu, o 1946 m. šis gatvės pavadinimas panaikintas. 1990 m. buvusi Aviacijos gatvė Aleksote pavadinta J.Dobkevičiaus vardu.

*1993 m. Kauno 17-ajai vidurinei mokyklai suteiktas J.Dobkevičiaus vardas.

2011 m. dailininkas Antanas Rimantas Šakalys išleido portretinį voką "Jurgis Dobkevičius 1900–1926", o 2004 m. Irena Jacevičienė – knygą "Lietuvos sakalai: sakmės apie Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį ir skrydžio aplink Europą dalyvius".