„Balius Savojoje“ pinkles išnarplioja žaismingai

Šiandien ir rytoj Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje - „Balius Savojoje“. Nuo šios P.Abrahamo operetės premjeros šiemet balandį jau parodyta 11 spektaklių. Visi jie praūžė su stulbinančiu pasisekimu. Publika plojo, šluostė juoko ašaras. Spektaklio kūrėjų ir atlikėjų susitelkimas nulėmė šviesaus, žaismingo, nuotaikingo ir puošnaus pastatymo, kokio ir siekė kūrėjai, gimimą ir laimingą gyvenimą scenoje.

Ištikimybės išbandymas

Žinant, kad operetės siužetai panašūs, kartais beviltiškai banalūs, o muzika neįmantri, galima tik stebėtis, kad „Baliaus Savojoje“ atskleidžiami įvykiai bei pagrindinės vedybų, ištikimybės temos, plėtojamos keliomis viena kitą papildančiomis siužetinėmis linijomis, nuskambėjo netikėtai aktualiai.

Herojinė pora - jaunavedžiai Madlena (solistės Rasa Ulteravičiūtė ir Loreta Ramelienė) ir markizas Aristidas de Fobla (solistas Mindaugas Rojus), grįžusi iš sėkmingos vestuvinės kelionės, patiria įvairiausius išbandymus ir sukrėtimus. Aristidas gauna telegramą iš buvusios meilužės Tangolitos (solistės Dalia Kužmarskytė, Aurelija Dovydaitienė), kuri ragina laikytis garbės žodžio - su ja pavakarieniauti baliuje. Kurio pažado jam laikytis, ar duoto žmonai - pirmą vakarą namuose praleisti drauge, ar buvusiai meilužei? Markizas nusprendžia paskutinį kartą vykti į Savojos balių, o Madlena siekia įsitikinti, ar jos vyras jai yra ištikimas, ir taip pat dalyvauja pokylyje.

Užbūrė gražiais balsais

Herojiniai operečių personažai dažnai būna vienaplaniai, todėl norint įdomiai psichologiškai pagrįsti jų sceninius poelgius, prireikia nuodugniai aiškintis motyvus ir siekiamybes. Tai padaryti nelengva - repetuodami režisierius ir artistai priversti gerokai pamankštinti vaizduotę.

R.Ulteravičiūtė sukūrė elegantiškos, žavios, šiek tiek išpaikintos Madlenos paveikslą. L.Ramelienės Madlena dramatiškesnė. Abiejų dainininkių gražūs balsai, nepriekaištinga sceninė laikysena, nors kartais replikose pasigirsta „operetinių“ intonacijų, kurių galėtų vengti. Puikus M.Rojaus debiutas nuteikė optimistiškai. Jis pasirodė besąs artistiškas, lankstus, turįs išskirtinį įgimtą muzikalumą, reto grožio balsą (tiesa, kartais atrodė, kad dainininkas peršalęs ir dainuoja ne visu balsu).

Charakteriai – sodrūs ir tikroviški

Kita pora „susiporavo“ matant žiūrovams. Madlenos pusseserė Deizė Parker (solistės Rita Petrauskaitė, Svetlana Konstantinova), nors atvyko iš Amerikos tik tam, kad dalyvautų Savojos baliuje ir prisipažintų esanti šlagerių kompozitorius Žozė Pasodoblis, pasišovė sutramdyti azijatą - šeimininko jaunystės dienų bičiulį, turkų pasiuntinybės Paryžiuje atašė Mustafą Bėjų (solistas Virginijus Pupšys). Šį moterų žinovą akimirksniu pavergė žaismingoji feministė Deizė, ir jis, pateikęs savo šešių eksžmonų rekomendacijas bei pasiūlęs vedybų sutartį, galiausiai pasielgė garbingai – paskelbė sužieduotuves su Deize.

Deizės ir Mustafa Bėjaus pora sulaukė itin audringos žiūrovų reakcijos – bangomis ritosi juokas. Solistės R.Petrauskaitė, S.Konstantinova, suvaidinusios įsimintinas Deizes, ir solistas V.Pupšys, įkūnijęs neprilygstamąjį šmaikštuolį turkų pasiuntinybės Paryžiuje atašė Mustafą Bėjų, kaitino publiką ir dialogais, spręsdami vedybų bei skyrybų reikalus, ir smagiu muzikinių numerių atlikimu. Jų personažų charakteriai įsiminė, nes pasirodė sodrūs ir tikroviški.

Sukūrė tikras linksmybes

Dar viena – Madlenos ir Aristido tarnų – pora demonstravo požiūrį į vedybinę meilę. Užkietėjęs viengungis, „erelis“ Arčibaldas, Aristido kamerdineris (solistai Šarūnas Juškevičius, Stasys Rezgevičius), ir gudrioji vilioklė Bebė, Madlenos kambarinė (solistės Jadvyga Grikšienė, Danguolė Žibkutė), painiuose meilės reikaluose kliovėsi vien savimi, bet šeimininkams stengėsi patarti, nes taip užitarnaudavo atlaidų požiūrį į savo prasižengimus. Galiausiai Arčibaldas prisišvilpavo – negalėdamas atsispirti nuolat alinančiam geiduliui (o gal iš meilės?) sutiko vesti Bebę.

Tiek ši pora, tiek visi šokantys tarnai, kuriuos vaidino baleto trupės artistai – sukūrė triukšmingą linksmybių foną, kuriame vyko veiksmas. Geriausių žodžių verti Klaipėdos muzikinio teatro šokėjai, kurių universalumas ir profesionalumas gelbsti ne vieną repertuarinį operos ar operetės pastatymą. Ir operetėje „Balius Savojoje“ jie ne tik puikiai atlieka solinius numerius, šoka drauge su pagrindiniais veikėjais, bet ir suvaidina „kalbančius“ personažus.

Spektaklio choreografas (ir masažuotojo bei jauno teisės praktikanto Čelestino Formano vaidmenų atlikėjas) Aurelijus Liškauskas sugalvojo daug įdomių choreografinių numerių, tarp jų ir naująjį šokį „Kengūra“. Tik tenka apgailestauti, kad gyvenime jo nepašoksi, per sudėtingas...

A.Liškausko, Ričardo Jankevičiaus (masažuotojas) aktorinis talentas akivaizdus, ir džiugu, kad režisierius Ramūnas Kaubrys visiems galintiems rado ir skyrė nors ir ne pagrindinius, bet spektakliui labai svarbius epizodinius charakterinius vaidmenis.

Kur viskas baigiasi laimingai

Mūsų dienomis tarp daugybės pramogų išsiskiria aukštuomenės baliai, kuriuos aprašinėja spalvotomis blizgančiomis nuotraukomis išmarginti žurnalai, kaleidoskopiškos gyvenimo būdo laidos per televiziją ir radiją. Juokinga būtų rimtu veidu hamletiškai svarstyti apie tokių pramogų prasmingumą ar reikšmingumą. Įdomiau būtų sužinoti, ką iš tikrųjų galvojo operetės kūrėjai kompozitorius Paulas Abrahamas, libretistai Libretas Alfredas Griünwaldas, Fritzas Löhner-Beda – gal jie kikeno iš žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga? O gal jiems rūpėjo parodyti, kad kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų?

Publika, pabuvojusi „Baliuje Savojoje“, sužino slapčiausių dalykėlių, apie kuriuos geriausiai papasakotų Pomerolas, „Savojos“ oficiantas (solistai Kęstutis Nevulis, Viačeslavas Tarasovas), ar Madam Albertina, pokylio rengėja (režisieriaus asistentė Rima Sasnauskaitė). Kad ir apie šokančias „Laisvės statulas“, žaviąją aktorę Tangolitą (solistės Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė) ir ją lydinčias „besiraitančias“ erotiškas mergaites... Stilingame baliuje šauniai puotauja – dainuoja, šoka, vaidina – choro dainininkai (chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), o jaunas teisės praktikantas Čelestinas Formanas (solistas Gintautas Platūkis, choreografas A.Liškauskas) pagaliau sulaukia nepamirštamo tet a tet su tikra aukštuomenės dama.

Ir svarbiausia – viskas visiems baigiasi laimingai, o kad „Happy end‘ai“ būtų po kiekvieno spektaklio, ne pro šalį laikytis režisieriaus veiksmų plano ir vengti teksto „nuo savęs“. Kita vertus, nėra taisyklės, kurios negalima būtų sugriauti dėl ko nors gražesnio.

Šįvakar ir rytoj

Šįvakar „Baliuje Savojoje” Madlena – R. Ulteravičiūtė, Arčibaldas – Š. Juškevičius, Čelestinas – G. Platūkis, Pomerolas – V. Tarasovas, Morisas – V. Virganavičius, Renė – R. Einikis, Ernestas – V. Kazlauskas.

Rytojaus spektaklyje Madlena – L. Ramelienė, Arčibaldas – S. Rezgevičius, Čelestinas – A. Liškauskas, Pomerolas – K. Nevulis, Morisas – S. Gudmanas, Renė – P. Ščeponavičius, Ernestas – A. Jackus.

Abu operetės vakarus Aristidas – M. Rojus, Mustafa – V. Pupšys, Deizė – R. Petrauskaitė, Tangolita – D. Kužmarskytė, Bebė – D. Žibkutė, Albertina – R. Sasnauskaitė, Žmonos – E. Anužienė, L. Čarienė, L. Ežerskytė, V. Valentaitė-Ivanova, L. Žukauskienė, M. Zemskaja.