Pasak Baltijos šalių kino, žiniasklaidos, menų ir komunikacijos mokyklos docentės ir Tarptautinės kinematografininkų federacijos prezidentės Elen Lotman, Estijos kino pramonė pastaraisiais metais išgyveno energingos plėtros etapą. Estų kalba kino studijos šalyje siūlomos jau 30 metų, o Baltijos šalių kino, žiniasklaidos, menų ir komunikacijos mokykla čia nuveikė milžinišką darbą.

„Mūsų kino pramonėje, kuri beveik žlugo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, dabar yra tarptautinio masto kino kūrėjų ir nuolat prisijungia naujų autorių“, – teigė ji.

Tiek užsienio filmų, tiek filmų gimtąja kalba kūrimo laukia gera ateitis, o šios dvi kino pramonės šakos viena kitą papildo.

„Tačiau, kaip visada būna sparčios plėtros atveju, susiduriame su darbo jėgos trūkumu ir dėl to kylančia pramonės perkaitimo rizika, taip pat su sunkumais, susijusiais su kvalifikacijomis bei filmų gamybos sezoniškumo aspektu“, – pridūrė E. Lotman.

Remiantis Estijos darbo ir įgūdžių prognozavimo sistemos OSKA 2019 metų prognozėmis, audiovizualiniam sektoriui kasmet reikia 40 naujų pagrindinių dalykų specialistų. Estijos kino kūrėjų asociacijos generalinė direktorė Kadri Vaas teigė, kad pastaraisiais metais labiausiai trūksta darbuotojų, kurie padeda pagrindiniams specialistams ir kurie sudaro didžiausią dalį personalo filmų kūrėjų komandose.

„Nors filme yra tik vienas režisierius ir kino dailininkas, prodiuseriai juokaudami kalba, kad kai vienu metu vyksta keli tarptautiniai projektai, profesionalių apšvietimo technikų labai sunku rasti“, – teigė K. Vaas.

Projekto ateinančių dvejų metų tikslas – apibrėžti aiškius profesinius standartus ir parengti  jų aprašymus, didinti informuotumą apie įsidarbinimo galimybes kino sektoriuje bei organizuoti atitinkamus mokymus.

Projekto partneriai – Baltijos kino ir medijų mokykla, Estijos kino kūrėjų asociacija, Latvijos kultūros akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei viešoji įstaiga „Lithuanian Shorts“.

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.