Kultūros ministerijos teigimu, Š. Birutis pagerbs M. K. Čiurlionio atminimą, padėdamas gėlių prie jo mirties vietos Markose, greta Varšuvos, o Lietuvos diplomatinėje atstovybėje vyks iškilmingas menininko metų Lenkijoje inauguracinis renginys, kuriame dalyvaus ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wróblewska.

Iki šeštadienio truksiančio vizito metu Š. Birutis lankysis Varšuvoje ir Torunėje, susitiks su aukšto rango Lenkijos pareigūnais, dalyvaus įvairiuose kultūriniuose renginiuose ir prisidės prie Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimo kultūros srityje stiprinimo.

„Svarbus akcentas – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir M. K. Čiurlionio metams skirtas iškilmingas koncertas, kuriame dalyvaus Torunės simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“, – rašoma ministerijos pranešime.

Siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą. Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.