Jam buvo 94 metai.

„Jis mirė ramiai (...) ir apsuptas savo mylimųjų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo atstovas Thomas Hullas (Tomas Halas).

Užuojautos jau skrieja dėl maestro A. Brendelio, kurį kas kas vadino „muzikos milžinu“, mirties.

Daugiau nei 50 metų Londone gyvenęs A. Brendelis garsėjo kuklumu ir dideliu savikritiškumu bei tuo, kad nemėgo būti dėmesio centre.

Jis tik trumpai ir greitai nusilenkdavo įeidamas į sceną arba išeidamas iš jos, nors bilietai į jo rečitalius būdavo išparduodami. Britų laikraštis „The Guardian“ kartą rašė, kad jis niekada nebuvo „fejerverkų ir histrionikos mėgėjas“.

A. Brendelis pradėjo skambinti fortepijonu būdamas šešerių metų, o sulaukęs 16-os metų jau beveik nesimokė.

Jis labiausiai išgarsėjo atlikdamas didžiųjų Europos kompozitorių, tokių kaip F. J. Haydnas (F. J. Haidnas), Wolfgangas Amadeus Mozartas (Volfgangas Amadėjus Mocartas), Beethovenas (Bethovenas), Franzas Schubertas (Francas Šubertas), Johannesas Brahmsas (Johanesas Bramsas) ir Franzas Lisztas (Ferencas Listas) kūrinius.

A. Brendelis, Austrijos pilietis, gimė 1931 metų sausio 5 dieną Vyzenberge, Moravijos šiaurėje, dabartinėje Čekijos teritorijoje. A. Brendelis vaikystę praleido keliaudamas po tuometinę Jugoslaviją ir Austriją.

Po Antrojo pasaulinio karo su šeima persikėlė į Austrijos miestą Gracą, kurio konservatorijoje A. Brendelis studijavo.

Kai 2008-ųjų gruodį Vienoje baigė koncertinę veiklą, jo paklausė, ko labiausiai pasiilgs.

„Adrenalino“, – atsakė jis.

A. Brendelis teigė, kad „nepaisant visų tų įkyriai kosėjančių žmonių, mobiliųjų telefonų ir išsijungusių klausos aparatų“, jis taip pat pasiilgsiąs publikos.

Karališkoji filharmonijos draugija socialiniame tinkle „X“ paskelbė užuojautos žinutę apie „muzikos milžino, gebėjusio švelniausiai prisiliesti“ mirtį.

„Jo pasirodymai išliks atmintyje, o įrašai įkvėps ateinančias kartas“, – teigiama joje.