- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
-
A. Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė
„Neiššifruojamas kodas“ – taip baltų kultūrą mato daugelis bandančiųjų ją suprasti. Net didžiausi praeities žvalgai sutinka, jog šį istorinį periodą sunku apibūdinti dėl beveik neišlikusių šaltinių. Galima tik spėlioti, koks iš tiesų buvo archajiškas baltų gyvenimas.
Nors mitologiniai įvaizdžiai kaip Perkūnas, deivė Žemyna ar Gabija vis dar populiarūs baltų kultūroje, jų būtis taip pat mažai atskleidžiama. Meno kūrėjai pasitelkia vaizduotę ir baltų pasaulėžiūrą interpretuoja taip, kaip išgyvena ir jaučia, per šiuolaikinį matymą ir teatrinius sprendimus – visai kaip ansamblio „Lietuva“ misterijoje „Dievai ir žmonės“.
A. Bumblauskas: tai yra mįslė
Istorikai teigia, jog baltai – jautri tema, neturinti aiškių ir apčiuopiamų įrodymų.
„Tai yra mįslė, kurios niekas nežino. Baltų kultūra nieko nepaliko ir viskas vyksta fantazijų ribose. Yra žmonių, kurie tyrinėja folklorą ar dainas, jie turi naudingos informacijos“, – sako vienas garsiausių Lietuvos istorikų, televizijos laidų vedėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Paklausus, kaip galima suprasti pagoniškuosius baltus, profesorius įvardija kelias asmenybes: nuo jų knygų reikėtų pradėti pirmiausiai.
„Tokių asmenybių tekstus kaip semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo arba religijotyrininko, etnologo Gintaro Beresnevičiaus reikia mokėti atmintinai. Tik tada galime toliau gilintis ir apie tai diskutuoti. Sunkiai ką nors įsivaizduoju šalia Greimo“, – teigia A. Bumblauskas.
A. J. Greimas ir G. Beresnevičius – vieni svarbesnių lietuvių mitologijos tyrinėtojų. A. J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“, „Tautos atminties beieškant“, taip pat G. Beresnevičiaus baltų religinės studijos apibūdina baltų kultūrą bei padeda įsivaizduoti galimus jos bruožus.
Nauju žvilgsniu į praeitį
Prie Baltų kultūros prisilietė ir ją apčiuopti pabandė režisierė Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Statydama misteriją „Dievai ir žmonės“, sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai. Dalį archajinės kultūros užuominų galima rasti krikščionių misionierių – dvasininkų kronikose, tačiau jose sunku rasti ribą tarp fantazijos ir realybės.
Didžiulę įtaką padarė istorikų minimas A. J. Greimas ir jo mokslinės studijos.
„Tautos religija yra jos ideologija, per kurią bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.
L. Dabužinskaitė kartu su kūrybine grupe ragina atskleisti „Baltų kodą“ ir pajusti nors dalelę baltiškumo. Režisierė nesiekia tikslaus baltų genčių ar jų dievų atvaizdavimo. Priešingai – į praeitį žvelgia šiuolaikiškai.
„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba žiūrime į praeitį pro plačius vaizduotės vartus, XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.
Dievai ir žmonės
Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas A. J. Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“. Čia perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.
Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias Dievas Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos, Velinas (Velnias) – tamsos, Perkūnas – gėrio ir dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva.
Muzikos ir šokio spektaklyje modernus stilius persipina su archajiškais bruožais. Misterija pasižymi neįprastomis tonacijomis, žemais ir meditatyviais garsais, žiniuoniškais užkalbėjimais ir elektroninėmis daugiabalsių giesmių, sutartinių versijomis. Mistikos priduoda gerklinis, burdoninis ir folklorinis dainavimo būdai. Novatoriška scenografija sustiprina išgyvenimus, sukurdama trimačio vaizdo įspūdį.
Misterija „Dievai ir žmonės“ buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir surinko pilnas sales žiūrovų. Spektaklis sugrįžta į ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir lapkritį pasirodo Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Gruodžio 6 d. turą vainikuos Vilniuje „COZY By Siemens arena“.
Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.
„Mes – Lietuva!“ – tai šūkis, vienijantis ansamblį ir kiekvieną iš mūsų. Tikras, autentiškas, su ilgamete patirtimi ir vienintelis Baltijos šalyse profesionalus meno ansamblis, jungiantis šokėjus, chorą bei tautinių instrumentų orkestrą. 2021 m. valstybinis ansamblis „Lietuva“ švęs 80 metų jubiliejų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“52
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...