Amžinąsias vertybes puoselėjantis spektaklis vaikams „Katės namai“, pastatytas pagal Samuilo Maršako pasaką. Rusų rašytojas S. Maršakas laikomas vienu iš garsiausių pasaulio pasakininkų. Jo kūryba iki šiol žavisi mažieji žiūrovai. Vienas populiariausių spektaklių, statomas visame pasaulyje – „Katės namai“.

„Katės namai“ – tai paprasta, tačiau spalvinga ir įtraukianti istorija apie išpaikusią, dėl turtų pamišusią kačių šeimynėlę, pamiršusią širdies gerumą, dosnumą ir draugystę. Turtuolė katė į prabangius namus kviečiasi tik pasiturinčius bičiulius, o lauke šąlantys, alkstantys ir pagalbos meldžiantys kačiukai išpuikusiai katei ir jos kiemsargiui – nė motais.

Vieną dieną prabangius katės namus gaisras sulygina su žeme, tuomet ir paaiškėja skaudi realybė: nei vieno veidmainio bičiulio namuose pasipūtėlei katei vietos neatsiranda, o lūšnelėje gyvenantys, kadaise katės išvaryti kačiukai, suteikia nelaimėliams pastogę. Spektaklis išaukština amžinąsias vertybes, moko taurumo, nuoširdumo, artumo ir bendrystės. Pamokanti istorija primena, kad nevalia žeminti ir skriausti beturčių, vargšų benamių ar našlaičių, mat nežinia, kada pačiam gali tekti jų dalia.

Suaugusiesiems spektaklis taip pat įdomus: jie įžvelgia aliuzijų į nūdienos aukštuomenės gyvenimą. Drauge su vaikais pasaką žiūrintys tėvai vietoje išpuikusių kačių regi snobiškus žmonių vakarėlius, reklamuojamus blizgančiuose žurnaluose. Būtent dėl nesenstančio, amžinąsias vertybes iškeliančio scenarijaus šis spektaklis jau dešimtmečius nedingsta iš teatrų repertuarų.

„Katės namų“ autorius – rusų rašytojas ir poetas, vaikų draugas ir vaikų literatūros kūrėjas S. Maršakas – pirmuosius eilėraščius sukūrė būdamas 4 metų. Berniukas augo Voroneže, talentingo inžinieriaus išradėjo šeimoje. 15-metis Samuilas jau buvo prirašęs ne vieną sąsiuvinį eilių, kuriomis ir susižavėjo žymus rusų kritikas Vladimiras Stasovas.

Jis pasirūpino, kad jaunuolis patektų į geriausią to meto gimnaziją Peterburge. Vėliau būsimasis rašytojas mokėsi Anglijoje, o grįžęs į gimtąją šalį pateko į karų ir revoliucijų draskomą kasdienybę, neteko tėvų. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis jis subrendo kaip rašytojas. Pradėjęs rašytojo kelią, jis nusprendė kurti tik vaikams, nes matė, kad labiausiai kenčia mažamečiai, netekę tėvų. S. Maršakas ėmė leisti žurnalą vaikams, subūrė vaikų teatrą. Tada ir gimė neužmirštamos pjesės – „Dvylika mėnesių“, „Protingi daiktai“, „Katės namai“ – sužavėjusios mūsų tėvus, senelius bei prosenelius. S. Maršako kūryba lengvai skaitoma ir suvokiama, randa kelią į kiekvieno sielą ir sąžinę.