1985 m. suburtas talentingų menininkų kolektyvas – Vytautas Kernagis, Andrius Kulikauskas, Marijus Šnaras, Mindaugas Gabrys, Gintaras Tilvytis, Kęstutis Gascevičius, Ilona Balsytė, Edvinas Dargis, Arūnas Degutis, Rita Mironaitė, Robertas Griškevičius ir Ričardas Bakšaitis sukūrė aštuonias programas, įrašė penkias plokšteles, koncertavo visoje Lietuvoje, JAV ir Kanadoje.
„Dainos teatras“ turėjo žiūrovus, o ne klausytojus“, – yra sakęs Vytautas Kernagis, – „mes dirbome kitaip nei kiti. Prie gero lygio muzikavimo prisidėjo aktoriniai dalykai, originalūs personažai, drabužiai, kitų nenaudojami instrumentai. Toks derinys Lietuvoje taip ir liko vienintelis“.
Praėjus 40-čiai metų nuo „Dainos teatro“ atsiradimo, žinomi šalies aktoriai ir atlikėjai, kuriuos subūrė „Bardai LT“, nutarė išreikšti pagarbą ir atiduoti duoklę šiam ypatingam, analogo Lietuvos scenoje neturinčiam reiškiniui.
2025 m. lapkričio 3 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, lapkričio 4 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, lapkričio 20 d. Kauno kultūros centre bei gruodžio 27 d. Raudondvario dvare bus surengti keturi koncertai. Dalyvaus „Dainos teatrui” neabejingi: Ilona Balsytė, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Gediminas Storpirštis, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Dominykas Vaitiekūnas. Dainas į muzikinį rūbą įvilks profesionalūs muzikantai: Tadas Dešukas (smuikas), Nerijus Bakula (akordeonas), Gintaras Šulinskas (akustinė ir elektrinė gitara), Gintautas Gascevičius (būgnai), Vytautas Lukočius (klavišiniai), Julius Bakanauskas (bosinė gitara).
Rugpjūčio 16 d. kultūros festivalyje „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose itin įtaigiai ir jautriai, lydint griausmingiems žiūrovų aplodismentams, suskambėjo tik dalis dainų iš visos ruošiamos programos.
Paklausėme dalyvių, besiruošiančių rudens koncertams, kodėl, jų manymu, „Dainos teatras” yra toks unikalus reiškinys Lietuvoje ir koks jų asmeninis santykis su „Dainos teatru”.
Raminta Naujanytė-Bjelle:
„Dainos teatras“ yra neatkartojamas muzikos kolektyvas, kuriame kiekvienas narys buvo asmenybė. Kūrybiškas ansamblis savo dainomis ir atlikimu tiko ir vis dar tinka plačiam klausytojų ratui. Jie nėjo lengviausiu populiaraus žanro keliu, prisitaikymo keliu – jie kūrė savitą, originalų muzikos skambesį, iš kurio mokėsi kiti muzikantai. Taip elgiasi menininkai – autoritetai. Man „Dainos teatras“ visada buvo pavyzdys, kurio reikšmę supratau ne iš karto. Ruošiantis rudens koncertams, ieškau įtaigių interpretacijų. Nors dainos, kurias atliksiu puikiai žinomos ir dažnai atliekamos, bet ieškau rakto, kaip jas teisingai perteikti žiūrovui, perleidžiant jas per save ir primenant originalių versijų skambesį”.
Gediminas Storpirštis:
„Dainos teatras” – viršukalnė Lietuvos dainuojamosios poezijos žemėlapyje. Nepakartotas ir, turbūt, nepakartojamas reiškinys, palikęs neblėstančius prisiminimus tiems, kas tai matė. Noriu pabrėžti, kad Vytautas Kernagis buvo baigęs ne tik aktorinio meistriškumo mokslus, bet ir estrados režisūrą. Jis subūrė artistiškų, talentingų muzikantų, labai skirtingų kūrėjų grupę. Šiame teatre neužteko gerai groti, bet reikėjo paklusti bendrai režisūrinei minčiai, bendrauti su publika, šėlioti ar leistis į čia pat gimstančias skoningas improvizacijas. Ir nepamirškime, kad šis kultūros reiškinys gimė beveik kartu su Sąjūdžiu! Jis atliepė to meto žmonių poreikius”.
Andrius Kaniava:
„Dainos Teatras” – tai sugrįžimas į laikus, kai muzika buvo paslaptis. Kai vinilo plokštelėse ir magnetofono juostose slypintys atlikėjai buvo tolimi, nepasiekiami ir neapčiuopiami. „Dainos Teatras“ – tai dainos, kurias klausytojas įsimindavo, vos išgirdęs, be jokių socialinių tinklų ir masinės informacijos priemonių pagalbos. „Dainos Teatras” – tai nepakartojama nuostabios, talentingos ir laisvos kūrybos epocha. „Dainos teatras” – tai mūsų kultūrinis paveldas, kurį privaloma prisiminti, nes dainos, kaip žmonės. Jos gyvos tol, kol jas prisimena”.
Aidas Giniotis:
„Dainos teatras” padarė labai didelę įtaką tiek Lietuvos populiariajai muzikai, tiek teatrinei raiškai. Aš, kaip žmogus, kuriam nesvetima muzika ir teatras, šitą reiškinį visada labai gerbiau, todėl dabar noriu jam atiduoti savo duoklę ir išreikšti pagarbą savo dalyvavimu”.
Ilona Balsytė:
„Klausant gyvai atliekamos „Dainos teatro” muzikos, pasijuntu lyg laiko mašina grąžino mane 40 metų atgal. Sugrįžo prisiminimai, emocijos, jausmai. Smagu matyti už būgnų a.a. Kęstučio Gascevičiaus brolį Gintą, suskamba akordeonas ir prieš akis – Andrius Kulikauskas su didelėmis garbanomis, Vytautas su džinsiniu švarku, Mindaugas Gabrys. Viskas atgyja, viskas gyva, kaip tada”.
Dominykas Vaitiekūnas:
„Iš esmės tai Vytautas Kernagis mane priėmė į LMTA ir turėjo būti vienas iš mano kurso vadovų, bet deja liga sutrukdė tęsti darbus. O Andrius Kulikauskas dalyvavo mano, kaip dainų autoriaus, pirmajame autoriniame koncerte. Girdėjo pirmąjį mano karjeroje koncertą. Ir po jo pasakė, kad turiu tęsti, ką darau. Man, kaip trečiojo kurso studentui, tai išgirsti buvo labai svarbu. Gavęs pakvietimą dalyvauti „Dainos teatrui – 40“ koncerte, susijaudinau, ilgai svarsčiau, bet galiausiai pamaniau, kad jeigu tiek Vytautas Kernagis, tiek ir Andrius Kulikauskas kažkuriuose etapuose manimi patikėjo, tai dabar yra garbės reikalas dalyvauti tokioje šventėje”.
Ir negalima nesutikti su Vytautu Kernagiu, kad „Dainos teatras“ – tai tiesiog teatralizuotas muzikinis pasakojimas apie žmogaus gyvenimą“.
Į teatralizuotus muzikinius pasakojimus kviečia geros muzikos ekspertai „Bardai LT“.
Naujausi komentarai