Dėmesys V. Putvinskiui-Pūtviui: siekiama, kad 2023-ieji būtų paskelbti jo metais

Paprastai proginius metus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas, tad V.Putvinskio-Pūtvio klubas kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad 2023 m. būtų skirti pagerbti vieną Šaulių sąjungos įkūrėjų ir ideologą bei pirmąjį viršininką V.Putvinskį-Pūtvį.

2023-iaisiais bus minimosios 150-osios V.Putvinskio-Pūtvio gimimo metinės.

"Ši istorinė asmenybė ypač pasižymėjo stiprindama Lietuvos gynybinius pajėgumus, šiam tikslui su bendraminčiais įsteigdamas Lietuvos šaulių sąjungą ir savo lėšomis apginkluodamas pirmuosius organizacijos narius kovai su Lietuvos priešais, iki pat savo mirties puoselėjo kultūrinę, ideologinę ir sportinę organizacijos raidą", – sakoma klubo rezoliucijoje, išsiųstoje V.Čmilytei-Nielsen ir I.Šimonytei.

Jeigu Seimas paskelbtų 2023-iuosius V.Putvinskio-Pūtvio metais, būtų parengta ir patvirtinta šiai iškiliai asmenybei pagerbti skirta metų programa, taip pat skirta lėšų šiai programai įgyvendinti.

Dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje, vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų V.Putvinskis-Pūtvis gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje.

Atminimas: Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, pastatytas V.Putvinskio-Putvio biustas, o netoliese – jo vardu pavadinta gatvė. / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Augęs lenkiškoje aplinkoje, namuose kalbėjo lenkiškai, bet apie 1900 m. apsisprendęs būti lietuviu, kartu su žmona Emilija Gruzdyte-Putvinskiene, Motiejaus Valančiaus giminaite, ėmė mokytis lietuvių kalbos. Ypač didelę įtaką jiems padarė Povilas Višinskis. 1899 m. Šilo Pavėžupio dvare, kurį paveldėjo iš tėvų, įsteigė pirmąją slaptą pradinę mokyklą, antrąją – kitais metais Graužikuose. 1905 m. dvarą nusiaubus caro dragūnams, ši mokykla savo veiklą nutraukė. Pavėžupyje mokykla veikė ir toliau, kol buvo atidaryta valdiška Vėžežerio mokykla.

V.Putvinskis apmokėdavo visas išlaidas ir atlyginimus mokytojams. Gabesniuosius vaikus siuntė mokytis toliau, juos rėmė. Suaugusiesiems steigė vakarinius kursus. Suaugusiuosius ir vaikus mokė ir pats V.Putvinskis. Jis svajojo įsteigti viešą mokyklą, kurioje būtų žemės ūkio ir amatų klasės, buvo paskyręs jai sklypą, nubraižęs mokyklos planą, tačiau pastatyti nepavyko, nes susidūrė su įvairiais trukdymais. Šilo Pavėžupio dvaras tapo lietuvybės centru, čia kas mėnesį vykdavo literatų susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo to meto inteligentai ir žymiausi šalies rašytojai.

Spaudos draudimo metais V.Putvinskis Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje. 1902 m. Šilo Pavėžupio dvare įvyko susirinkimas, kurio metu buvo tariamasi dėl Lietuvos demokratų partijos įkūrimo, kuri netrukus ir pradėjo veikti Vilniuje. V.Putvinskis aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, agitavo prieš carą. Už politinė veiklą buvo suimtas, kalintas ir ištremtas.

1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, 1919–1922 m. buvo jos pirmininku. Sąjungos nariai vadovavosi V.Putvinskio parengtais Sąjungos įstatais ir programa. 1920 m. susitarta dėl Šaulių sąjungos kasmetinės šventės – ji buvo švenčiama birželio 23–24 d, per Jonines, Kelmės valsčiaus Graužikų kaime, ant Žvėryno kalno.

Paskutiniai jo žodžiai, pasakyti gydytojui Parčevskiui: "Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…" V.Putvinskis-Pūtvis mirė 1929-ųjų kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, pastatytas V.Putvinskio-Putvio biustas, o netoliese – jo vardu pavadinta gatvė.