Maždaug 13 tūkst. pastatų buvo sunaikinti, tarp jų ir 500 metų senumo šv. Pauliaus Katedra. Beveik 80 proc. Londono senamiesčio buvo nušluota nuo žemės, o daugiau nei 100 tūkst. žmonių prarado savo namus.

Tai didžiojo Londono gaisro istorija, kuri negrįžtamai pakeitė šį miestą. Praėjus lygiai 350 metų nuo gaisro, Londono muziejus pristato naują ekspoziciją „Gaisras gaisras“, kuri nukelia lankytojus į tas dienas, kai miestas buvo apgaubtas liepsnų. Vėliau parodo, kaip gaisras paveikė Londono vystymąsi ir ateitį. Londono muziejaus atstovė Simone Few BBC žurnalistams teigia, kad muziejuje pristatyti iki tol dar nematyti eksponatai ir naujai sukurtos vaizdo projekcijos.

„Mūsų ekspozicijoje apsilankiusios šeimos turi unikalią galimybę suprasti didįjį Londono gaisrą. Parodoje pristatome gaisro istoriją, pagal ją sukurtus vaizdus, kurie niekada dar nebuvo rodyti. Eksponatai pasakoja asmenines londoniečių istorijas ir jų patirtis, o tai iš tiesų paliečia ir paveikia muziejaus lankytojus“, – sako S. Few.

Istoriniai objektai ir muziejaus turimi archyvai pristatomi interaktyvia forma – garso efektais, animacija, ar net sukurta stovyklaviete, kurioje glaudėsi namų netekę žmonės.

Muziejaus ekspozicija taip pat atkuria gatvelę, kurioje kilo gaisras. Pastatų fasadams būdingas XVII a. ąžuolinių konstrukcijų groteskas, gatvėje skamba garsai ir net jaučiamas tuomet pūtęs vėjas, kuris prisidėjo prie gaisro išplitimo. Animuoti siluetai atvaizduoja gatvelės gyventojus. Vaizdo projekcija rodo, kaip iš kepyklėlės, kurioje kyla gaisras, jos savininkas spėja pabėgti. Daugelis pasislėpė savo namuose, kol gaisras neišplito ir nepasiekė jų būstų.

Vis dėlto istoriniai šaltiniai teigia, kad per miesto gaisrą žuvo ne daugiau 10 žmonių. Daugumai pavyko pabėgti. Net jei ir nebūtų pabėgę, o bandę gesinti gaisrą, muziejaus istorikai teigia, greičiausiai jiems to padaryti nebūtų pavykę, nes XVII a. ugniagesių darbo įrankiai buvo itin kuklūs.

Kitose ekspozicijos vietose rodomas, pavyzdžiui, 1675-aisiais numatytas nežinomo dailininko paveikslas, kuris vaizduoja ugnyje paskendusį miestą. Istorikai pastebi, kad Londono gaisras žmonių atmintyje buvo palikęs labai gilų įspūdį. Net ir po 100 metų miesto gatvėse būdavo pardavinėjami gaisro vaizdai.

Dar kitur ekspozicijoje skaitomas pašto skyriuje rastas laiškas, kuriame aprašoma, kaip šeima sėkmingai pabėgo ir išsigelbėjo nuo gaisro. Muziejuje eksponuojami ir vėliau vykusių archeologinių kasinėjimų radiniai. Pavyzdžiui, 1979 m. buvo atkastas rūsys, kuriame buvo rasti sugriuvusių ir apdegusių pastatų fragmentai.

Paskutinė ekspozicijos dalis daugiausiai dėmesio skiria Londono plėtrai po gaisro. Rodoma, kaip vyko Londono rekonstrukcija, atskleidžiami miesto atstatymo darbų projektai, dalis, kurių niekada ir nebuvo įgyvendinti.

Didžiojo gaisro padarytą žalą lenkia tik Antrojo pasaulinio karo bombardavimai ir po jų kilę gaisrai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ir Londone kilusius gaisrus naujai atstatyta šv. Pauliaus katedra išgyveno. Už tai verta dėkoti po didžiojo Londono gaisro išmoktai pamokai. Per bombardavimus gaisrininkai buvo pasiruošę gesinti gaisrą – jie laukė šalia šv. Pauliaus katedros stogo. Kelios bombos krito ant katedros, tačiau liepsnai nebuvo leista įsižiebti, teigia Londono muziejaus istorikai.

Londonas didžiojo miesto gaisro 350 metines minės rugpjūčio pabaigoje.