- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tvarkinga žmona, beprotė už sienos, kitos moters meilužė. Mama, kurios gyvenimo pilnatvei motinystės nepakanka. Keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves. Vieniša ir neprijaukinta moteris, kurios sieloje gyvas laukinis žvėris. Tai – veikėjos iš ką tik pasirodžiusio Eglės Frank novelių rinkinio „Mirę irgi šoka“ (leidykla „Kitos knygos“).
Iš pirmo žvilgsnio visos šios knygos veikėjos atrodo normalios – tokios moterys vaikšto tarp mūsų, gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau kita jų pusė, kuri atsiskleidžia tekstuose – tamsi ir pavojinga. Kai kurie veikėjų poelgiai tampa netikėti ne tik aplinkiniams, bet ir joms pačioms, neįprasti, keisti, radikalūs. Autorė, kultūros dvisavaitraščio „Šiaurės Atėnai“ skilties redaktorė E. Frank, atskleidžia, kas vyksta šių moterų mintyse, pasąmonės užkulisiuose. E. Frank persismelkia iki ikikrikščioniško mąstymo modelių – novelėse jaučiamas žmogaus ir žvėries suartėjimas. Šiuolaikinio civilizuoto žmogaus sieloje prasiveržia gamta. Net ir civilizacija negali prijaukinti to, kas visais laikais buvo neprijaukinama moters prigimtyje.
„Mano veikėjos pasaulį jaučia per kolektyvinę pasąmonę, archetipus, per intuiciją, instinktus. Tačiau kiek šiuolaikinis žmogus jaučia poreikį jungtis prie šių visiems prieinamų „portalų“ – jau kitas klausimas. Man pačiai visada buvo svarbus instinktyvus žinojimas, kurį sunku racionaliai paaiškinti“, – apie gamtiškumą savo tekstuose sako E. Frank.
Stipri linija novelėse – motinų nemeilė vaikams. Atrodo, net tokia mintis gali skambėti bauginančiai, tačiau autorė drąsiai analizuoja šią temą. „Besąlygiškos motinos meilės nusipelno kiekvienas kūdikis. Deja, ne visos motinos geba tą meilę suteikti, ne visoms prabunda motinystės jausmas, juolab jei pačios kažkada patyrė nemeilę iš savo motinų. Motinystė visuomenės suvokiama kaip moters misija ir kaip „savaime pavyksiantis“ aktas. Vis dėlto nemažai moterų su šia misija taip lengvai nesusitvarko. Nemeilės grandinė gali tęstis per kelias kartas“, – savo požiūriu dalinasi E. Frank.
Leidėjų nuotr.
Anot E. Frank, suaugusių pasaulyje nemažai žmonių, apskritai negebančių mylėti dėl pačių vaikystėje nepatirtos besąlygiškos motinos meilės. Tai užburtas ratas. „Man atrodo, nemeilė yra kaip labai pavojingas virusas apie kurį, skirtingai nei apie kitus virusus, dar vis per mažai šnekama“, – sako E. Frank.
„Neseniai vienas rašytojas manęs klausė – klausyk, iš kur tu atsiradai, kur buvai prieš penkiolika ar dvidešimt metų, kai mes tūsinom su rašytojais X, Y ir Z, kodėl tavęs ten nebuvo? Gimdžiau vaikus, atsakiau jam. Trys vaikai jau paaugo, o aš beveik per penkerius pastaruosius metus parašiau knygą,“ – taip savo knygos gimimą pristato E. Frank.
„E. Frank novelių rinkinį „Mirę irgi šoka“ sudarantys tekstai balansuoja tarp tradicinės novelės žanrinių lūkesčių puoselėjimo ir maišto prieš juos. Tradicijai lenkiasi literatūriška, palyginimų, metaforų ir retesnių, vadinamųjų knyginių žodžių (spriegli lyg katė; sulpnodama cigaretę) nevengianti leksika ir novelių struktūra, koncentruotos, prasminį posūkį kuriančios pabaigos. Tačiau pagrindinė E. Frank dominanti tema – vadinamasis tamsus moteriškumas, suvoki čėamas ir kaip autonomiška psichologinė, ir kaip savotiška poetinė duotybė – lietuvių literatūroje tebėra tabuiizuojamas: pykstanti ir smurtaujanti moteris, motinystės atsisakanti moteris, moteris, didžiausią fizinį ir dvasinį malonumą patirianti ne vyro, o kitos moters, galbūt savo antrininkės glėbyje. Ši paradoksali įtampa ir lemia „Mirę irgi šoka“ novelių pagavumą“, – knygą apibendrina literatūros kritikė Virginija Cibarauskė.
Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...