Scenoje jie – puikūs, nors šeimoje gali būti sudėtingų akimirkų ir net audrų. Bendru gyvenimo keliu žengianti muzikantų šeima – 33 metų Jurgis Didžiulis ir bendraamžė jo žmona Erica Jennings – negandas ir vertinimo komisijų kritiką atlaiko drauge.

Savo gerbėjams šis duetas rengia staigmeną – retro stiliaus koncertą su nedideliu orkestru. Koncertas vyks lapkričio 21 d. menų fabrike "Loftas" Vilniuje, o jame skambės praėjusio amžiaus 5–6 dešimtmečių muzika.

Apie audras scenoje bei gyvenime ir skirtingą muzikinį skonį, vertinimo komisijas ir visuomenės piktžaizdes – E.Jennings bei J.Didžiulio interviu portalui.

– Erica ir Jurgi, jūsų duetas "The Ball & Chain" – nuostabus pavyzdys, kad vyras ir žmona gali kartu dainuoti scenoje, būti puikūs, intriguojantys ir neužgožti vienas kito. Ar daug konfliktų įvyko, kol prisitaikėte vienas prie kito gyvenime ir scenoje?

Erica: – Sakyčiau, kad bet kokia partnerystė arba santuoka yra nuolatinis darbas. Darbinė partnerystė tikriausiai yra paprastesnė, nes tu nepriimi nieko asmeniškai. Santuoka panaši į jūrą: kartais rami, kartais audringa, kartais bangos būna didžiulės, kartais – visiškai ramios.

Jurgis: – Būna labai sudėtingų akimirkų. Tada ir padarom pertrauką. Kūryboje kartais tie buitiški santykiai suteikia šarmo ir tikrumo, o kartais labai apsunkina profesionalius santykius. Truputį padeda tai, kad aš šitam projekte žinau savo vietą (t. y. už Ericos), bet tai nereiškia, kad nėra jokios įtampos.

– Erica, ar labai išgyvenote, kai teko palikti televizijos projektą "Auksinis balsas"? Ar Jurgis bent kiek paguodė?

Erica: – Būsiu atvira – likau nusivylusi. Bet po to supratau, kad buvo veiksnių ir niuansų, kurių negalėjau kontroliuoti. Ilgą laiką, nuo 17-os metų, buvau originali atlikėja, rašiau savo hitus ir gyvai dainavau publikai. Bet ta televizija… Ypač kai dainuoji prieš komisiją ir perdainuotas dainas… Na, tai tiesiog man svetima. Padariau karjerą be jokių realybės šou arba kieno nors atminimui skirtų koncertų ir darau tai toliau.

Jurgis: – Aš gailiuosi, kad pasiūliau Ericai dalyvauti šiame projekte. Tikrai maniau, kad jai tai bus puiki vieta atskleisti savo talentą. Deja, nežinau, ką ten vertina vadinamoji komisija.

Atlikėjai dažnai nusidainuoja, ir vokalinės partijos po įrašų taisomos iki pat pasirodymo eteryje. Balus skiria nežinia pagal kokius kriterijus. Gėda klausytis, kai apie dainavimą negali nieko pasakyti, bet varo ant mano žmonos, nes esą šeima atėjo jos aplankyti į studiją.

– Neseniai jūsų duetas įspūdingai pristatė dainos "Baby Burning" vaizdo klipą. Jis prasideda nuo inscenizuoto pokalbių šou, o šį veda tos srities meistras Algis Ramanauskas-Greitai. Kaip atsirado toks sumanymas?

Erica: – Neprisimenu, kam kilo ši mintis, galbūt Jurgiui. Žinojome, kad Algis nori kurti tokio formato pokalbių šou, ir pagalvojome, kad, jeigu padarytume jį retro stiliaus, jis tiktų mūsų duetui.

Jurgis: – Nelabai turim kur Lietuvoje atskleisti tokią kūrybą. Pagalvojom, kokiame kontekste norėtume matyti ir viešinti "Ball & Chain" projektą, ir iškart šovė mintis apie senas pokalbių laidas. Tada pakvietėm daug draugų į pagalbą ir padarėm.

– Tačiau kodėl A.Ramanauskas-Greitai kalba angliškai, o ne lietuviškai? Kokia bus vaizdo klipo ateitis?

Erica: – Algis yra anglofilas, taigi jam tai buvo galimybė pademonstruoti savo britišką akcentą ir praturtinti anglų kalbos žodyną (juokiasi). O jeigu rimtai, mes nenorime atstumti užsienio klausytojų, todėl pasirinkome anglų kalbą kaip universalesnę ir pridėjome lietuviškus subtitrus.

Jurgis: – Buvo noras trupučiuką apgauti publiką. Norėjosi ir pokalbius pritempti prie tos estetikos, bet lietuvių kalba nelabai lipo prie jos. Visi, kas prie šio klipo prisidėjom, ieškojom šiokio tokio fetišistinio pasitenkinimo. Nesinorėjo padaryti popsovai ar lietuviškai dėl populiarumo.

– Tame vaizdo klipe Erica išpuošta kaip princesė. Ar jums patinka puoštis ir ne scenoje? Kas duoda patarimų dėl suknelių iškirpčių – vyras ar dizaineriai?

Erica: – Šiam vaizdo klipui suknelę pasirinkau aš. O ar noriu atrodyti kaip princesė tikrame gyvenime, priklauso nuo mano nuotaikos. Bet kalbant apie stilių ir dizainerius man daug metų teko laimė dirbti su geriausiais Lietuvos dizaineriais.

– Planuojate koncertą su mini orkestru retro tema. Kaip užsikabinote už šios idėjos? Kuo jums įdomu retro – kuo žavi ir įkvepia praeitis?

Erica: – Mūsų koncertas įvyks lapkričio 21 d. menų fabrike "Loftas" Vilniuje.

Paprastai mūsų muzikinis skonis skiriasi, bet tik ne dėl 7-ojo, 6-ojo dešimtmečių ir ankstesnės muzikos. Tai mes mėgstame abu. Nuo tos bendros meilės ir prasidėjo mūsų sėdėjimai virtuvėje ir dainų kūrimas. Kai pasirodėme tuo retro stiliumi, visi sakė, kad tai panašu į madmenus (kultinis TV serialas "MAD MEN. Reklamos vilkai" – red. past.).

Kadangi nežiūrime televizoriaus, nesupratome, apie ką jie šneka. Kiek vėliau išvykome į Kolumbiją, ten pirmą kartą pamatėme tą serialą ir tik tada viską supratome.

Bet dabar visi čia naudoja retro stilių ir jis jau išeina iš mados. Erzina, kai žmonės negali galvoti patys, tik kopijuoja ir bėga iš paskos. Bet aš vertinu kaip komplimentą, kad žmones įkvepia tai, ką mes darome.

Jurgis: – Norėjosi daugiau prabangos mūsų muzikoje. Iš pradžių grojom miegamojo muziką, o dabar mūsų kūryba yra tokia truputį labiau šokiams pritaikyta, tačiau norėjosi išlaikyti šiokį tokį išskirtinumą. Iš tikrųjų kelias buvo pakankamai aiškus. Pačios dainos, kurias dabar kuriam, tiesiog prašosi prabangios aranžuotės.

– Abiem patinka skirtinga muzika. Kaip jūsų duetas randa kompromisą?

Erica: – Kiek žinau, Jurgis iki šiol mėgsta indišką muziką, bet negroja jos scenoje. Todėl mes tiesiog liekame ištikimi savo swing pop stiliui, ir tai veikia.

Jurgis: – Sena 4–7 dešimtmečių muzika mums abiem patinka. Čia ir sutampa mūsų muzikinis skonis.

– O ar yra toks kūrinys, kuris abu tiesiog išverčia iš koto?

Erica: – Be abejo, ir ne vienas. "Quiet nights of quiet stars" yra vienas jų. Tie žodžiai, ta melodija…

Jurgis: – Tikrai taip. "They can’t take that away from me" – taip pat.

– Apie grupę "InCulto", kurios vokalistas ir lyderis buvo Jurgis, jau kuris laikas nieko negirdėti. Grupė "Skamp" taip pat koncertuoja retai. Ar tai reiškia, kad šiai veiklai jau padėtas taškas?

Erica: – Kartą išgirdau išmintingus žodžius, ištartus Stingo, kuriuo labai žaviuosi. Jis pasakė, kad jeigu nejauti, kad ką nors sakai, geriausia išvis nekalbėti. Būtent šitaip yra su "Skamp". Jau keletą metų mes neturime ką pasakyti. Mūsų paskutinis albumas buvo išleistas 2008-ųjų pabaigoje.
Bet mes iki šiol dainuojame festivaliuose ir koncertuose, nes žmonės vis dar mėgsta mūsų dainas ir žino, kad gerai grojame gyvai.

Jurgis: – "InCulto" oficialiai nutraukė veiklą 2010-ųjų pabaigoje.

– Jei jūsų sūnūs Pranas Emilijus ir Antanas suktų tėvų pėdomis, kokią pagrindinę taisyklę jiems pasakytumėte?

Erica: – Kurkite meną geriems tikslams.

Jurgis: – Tegul renkasi rimtą profesiją. Užtenka menininkų šioje šeimoje.

– Abu gimėte ne Lietuvoje: Erica – Airijoje, Jurgis – Kolumbijoje. Kokie globalūs pasaulio reiškiniai jus labiausiai jaudina? Gal prisidedate prie kokių nors socialinių projektų?

Erica: – Aš asmeniškai stengiuosi atkreipti dėmesį į tokią realią ir aktualią problemą, kaip smurtas prieš moteris. Ar tai būtų seksualinis, ar psichologinis, ar fizinis. Turime nuo mažens, nuo vaikų darželio, mokyti žmones gerbti vienas kitą ir gerai elgtis vienas su kitu. Paaugliams reikia tinkamo, šiuolaikiško seksualinio švietimo, juos reikia mokyti, kaip kurti normalius ir pagarba grįstus santykius. Turime keisti visuomenės požiūrį į šią problemą. Moterims reikia užtikrinti tinkamą pagalbą, teikti patarimų.

Jurgis: – Aš dirbu su organizacija "Gelbėkit vaikus", bet šiuo metu man labiausiai rūpi sąmoningo vartojimo, socialinio kapitalo ir žmonių ryšių komercializacijos klausimai. Trumpai tariant, žmonių ir pinigų santykiai. Tikiu, kad prasmingiausi žmonių ryšiai yra ne ekonominio pobūdžio. Labai baugina ekologinė ir socialinė dimensija. Baugina tai, kad labai kryptingai judame į "rinkos visuomenės" >>> santvarką. Praktiškai – sudėtinga, filosofiškai – painu, užtat labai įdomu.