- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Plaukų sruoga, pasak kai kurių istorikų, priklausanti Leonardo da Vinci (Leonardui da Vinčiui), ketvirtadienį, minint šio menininko, išradėjo, inžinieriaus ir architekto mirties 500-ąsias metines, pradėta eksponuoti jo gimtinėje Italijos Toskanos regione veikiančiame muziejuje.
Mokslininkai tikisi, kad jiems pavyks išskirti iš šios sruogos DNR ir nustatyti, ar ji tikrai priklauso Renesanso grandui.
Pristatydamas šią "relikviją" Leonardo bibliotekoje Vinčio miestelyje meno istorikas Alessandro Vezzosi (Alesandras Vecozis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad žilų plaukų sruoga ilgą laiką buvo nežinoma.
"Ši sruoga ilgą laiką išliko nežinoma, kol prieš trejus atradome ją Jungtinėse Valstijose, - aiškino jis. - Ji leis mums atlikti Leonardo DNR tyrimus."
"Po 40 metų trukusių Da Vinci genealogijos tyrimų 2016-aisiais pristatėme 35 tebegyvenančius šio meistro palikuonius. Kiek vėliau su manimi susisiekė vienas kolekcininkas, kuriam priklauso [minėtoji sruoga], ir sutiko ją parodyti."
Leonardo da Vinci gimė 1452 metų balandžio 15-ąją Vinčyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Florencijos. Jis buvo turtingo žemvaldžio ir paauglės valstietės neteisėtas sūnus.
Renesanso genijus mirė 1519 metų gegužės 2 dieną vidurio Prancūzijos mieste Ambuaze, kur gyveno kaip karaliaus Pranciškaus I svečias.
Pats Leonardo vaikų nesusilaukė, bet turėjo tuziną netikrų brolių ir seserų iš tėvo ir dar kelis - iš motinos pusės.
Praėjus mažiau kaip dešimtmečiui po Leonardo mirties jo globėjas karalius išvyko iš Luaros slėnio gyventi Paryžiuje ir Fontenblo. Nors Ambuazo pilis vėliau dar buvo tapusi karališkąja rezidenciją, ilgainiui ji buvo apleista.
A. Vezzosi pasirinko simbolinę L. da Vinci mirties 500 metų sukaktį, kad pademonstruotų jo plaukų sruogą kartu su su parodos "Gyvasis Leonardo" kuratore Agnese Sabato (Anjėze Sabato).
Prie sruogos yra pridėtas popieriaus lapelis su prancūzišku užrašu "Leonardo da Vinci plaukai", taip pat bronzinis žiedas, kurį, kaip nurodoma dokumentuose, mūvėjo šis Florencijos menininkas.
Tebegyvenantys palikuoniai
"Nesame 100 procentų įsitikinę, kad šie plaukai jo - sakome, kad naudojantis genealoginiais tyrimais įmanoma palyginti DNR genetinę medžiagą su turima Leonardo gyvųjų palikuonių, kuriuos esame suradę Toskanoje", - aiškino A. Vezzosi.
Taip pat ketinama ištirti mėginius, paimtus iš kapų Prancūzijoje ir Ispanijoje, pridūrė Renesanso specialistas.
Vis dėlto Florencijoje esančios Uffizi (Uficių) galerijos darbuotojas Eike Schmidtas (Eikė Šmitas) sakė abejojantis, ar plaukai yra autentiški.
"Jos specialistas taip negalvoja, ir labai maža tikimybė, kad Leonardo plaukų sruoga būtų galėjusi atsidurti amerikiečio kolekcijoje", - jis ketvirtadienį sakė Italijos žiniasklaidai.
"Įžymių žmonijų plaukų sruogų kolekcionavimo tradicija tesiekia romantizmo laikotarpį XIX amžiuje", - pabrėžė E. Schmidtas.
A. Vezzosi savo ruožtu sakė, kad Vinčyje eksponuojamos relikvijos priklausė prancūzų rašytojui Arsene'ui Houssaye (Arsenui Husė) - muziejaus direktoriui, per 1863 metais vykdytus kasinėjimus Ambuazo karališkojoje pilyje Luaros slėnyje aptikusiam akmeninį karstą.
Viduje jis rado griaučius, kurių dešinė ranka buvo padėta po galva. Karste buvo akmeninių nuolaužų su raidėmis -EO -AR -DUS -VINC-, taip pat prancūziškų ir itališkų medalių, datuojamų Pranciškaus I valdymo pradžios laikotarpiu.
Ten taip pat buvo barzdos likučių ir kelios žilų plaukų sruogos.
Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus Leonardo praleido Prancūzijoje, kur buvo globojamas Prancūzijos karaliaus – menų mecenato, susižavėjusio italų meistro įvairialypiais talentais.
Renesanso meistras mirė būdamas 67 metų. Vykdant jo testamentą, L. da Vinci buvo palaidotas pilies koplyčioje, bet ši buvo nugriauta 1807 metais, tuometei valdžiai akivaizdžiai nežinant, jog ten palaidotas garsusis menininkas.
Neatpažinti kaulai, rasti per A. Houssaye kasinėjimus, 1874 metais buvo palaidoti Šv. Huberto koplyčioje. Ant šio kapo prancūzų ir italų kalbomis užrašyta, kad jame yra Renesanso grando "numanomi palaikai".
Kol kas šių palaikų tyrinėti neketinama, kol ekspertai nuspręs, ar atsiradusi plaukų sruoga yra tikra. Priešingu atveju palaikų pajudinimas "gali būti laikomas išniekinimu", aiškino A. Vezzosi.
"Esant tebegyvenančių palikuonių ir palikuonių kapų galime atlikti palyginimų netrikdydami [Leonardo] kapo, kurio istorinę ir simbolinę reikšmę privalu gerbti", - pabrėžė istorikas.
A. Vezzosi planuoja DNR tyrimų rezultatus paskelbti po kelių mėnesių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...