- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradiciją pašiepti kitatautį, kitaip kalbantį, besielgiantį, kitaip apsirengusį ar kitos religijos žmogų Lietuvoje egzistuoja nuo senų senovės, LRT RADIJUI sako etnologas Rimantas Balsys.
Anot jo, pašiepimu, kai per Užgavėnes vaizduojami žydai ar romai, Lietuva neišsiskiria iš kitų valstybių. Su tuo nesutinka žurnalistas Paulius Gritėnas. Jo teigimu, toks paaiškinimas ir kitų humoristinių situacijų pateikimas primena bandymą išsisukti iš situacijos.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus etnologo R. Balsio, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį tai, kad Lietuva, vaizduodama įvairius personažus ar realius žmones, neišsiskiria iš kitų Europos ar net pasaulio valstybių.
„Galime rasti labai panašių pavyzdžių. Štai, išrinkto prezidento Donaldo Trumpo atvejis – pagamintas kilimėlis su jo atvaizdu, į kurį leidžiama valytis kojas. Jeigu ką nors panašaus padarytume Lietuvoje, turbūt apsiverstų žemė“, – svarsto etnologas.
Jo teigimu, nėra skirtumo, ar vaizduojamas JAV prezidentas, ar tautinė grupė, tiesiog minėtu atveju pasirinkta vaizduoti vieną asmenį.
„Pirmiausia apskritai reikėtų kalbėti apie tradiciją persirenginėti, ką tai reiškia, kokia to prasmė ir kaip istoriškai visa tai susiformavo. Persirengimo tradicija – sena kaip pasaulis, žinoma visose tautose. Dažniausiai tai yra elementari, paprasta opozicija – savas ir svetimas arba savas ir kitas, arba šis ir anas pasaulis. [...] Tokiame kontekste arba su tokiu požiūriu reikėtų traktuoti visus mūsų persirengėlius, o ne kaip įžeidimą tautai ar paskiram asmeniui“, – pabrėžia R. Balsys.
Su tokia nuomone nesutinka P. Gritėnas. Anot jo, persirengimo tradicija iš tiesų egzistuoja seniai, tačiau vis tiek kyla klausimas – kaip vaizduojame būtent tautines mažumas istoriniame kontekste. „Istorinis kontekstas ir žydų, ir romų tautinių bendruomenių toks, kurio po Antro pasaulinio karo ir apskritai antisemitizmo proceso niekaip negalime nubraukti. Tai reikia turėti galvoje. Vaizduodami žydus kaip vaikų grobėjus, dantis šiepiančius piktus personažus, kurie, neužmirškime, eina vienoje minioje su velniais ir raganomis, blogio projekcijomis, nešame tą patį kodą, kuris, mano manymu, lėmė Antro pasaulinio karo įvykius“, – įsitikinęs P. Gritėnas.
„Užgavėnes švenčia ir tie, kuriems tas žydas galbūt bus pirmas žydas, pamatytas gyvenime. Šie žmonės projektuos tą žydiškumą ir tautinės bendruomenės provaizdį į tai, ką pamatė šventėje, nepaisant to, kad toks vaizdavimas šališkas.
Pasak R. Balsio, jei jau imama kalbėti apie istorinį kontekstą, tuomet galima dėmesį atkreipti ir į senesnius Lietuvos istorijos laikus, kai XIII a. Mindaugas į Lietuvą atvykti pakvietė ir žydus, ir kitas tautas. „Nuo to laiko galime matyti, kad tradicija pašiepti, pajuokti kitą kartą, kitatautį, kitaip kalbantį, besielgiantį, apsirengusį, kitos religijos žmogų egzistuoja visais laikais. Lygiai taip pat pašiepiami ir lietuviai. Paprastas pavyzdys – Latvijos pusėje užrašyta sakmė – anapus upės gyvena lietuvė, ji yra ragana. Lietuvoje ta pati sakmė pasakojama atvirkščiai – anapus upės gyvena latvė, ji yra ragana. Suprantate, visada taip bus“, – sako R. Balsys.
Jo tvirtinimu, keičiantis laikams būtų galima siūlyti uždrausti ir kitokius pokštus: „Aš tada siūlyčiau uždrausti ir anekdotus pasakoti vieniems apie kitus, turiu omenyje anekdotus apie etnografinius regionus, kaip žemaičiai juokiasi iš dzūkų, dzūkai iš suvalkiečių, o suvalkiečiai iš aukštaičių ir žemaičių. Turėsime precedentą, ko gero, kokio pasaulyje nėra buvę.“
Tokių pokštų – anekdotų apie etnografinius regionus ir tautinių mažumų vaizdavimo – sugretinimas, pasak P. Gritėno, panašėja į bandymą išsisukti iš situacijos: „Niekas neprašo uždrausti anekdotų, niekas net neprašo uždrausti paties personažo. Su personažo egzistavimu viskas gerai. Jis parodo, kad tokia kultūra egzistuoja. Klausimas – kaip tai vaizduojama. To paties Ramūno Karbauskio socialinių tinklų paskyroje matėme nuotrauką, kurioje žydai vaizduojami kaip nacių Vokietijos propagandoje.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...