Filmo „Laiškai Sofijai“ kostiumų dailininkė įkvėpimo sėmėsi ir iš britų serialo

Šį penktadienį, rugpjūčio 30 dieną, Lietuvos kino teatrus pagaliau pasieks britų režisieriaus Roberto Mullano filmas „Laiškai Sofijai“, kuriame žiūrovai išvys naują ir intriguojančią Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo ir meilės istorijos interpretaciją. XX amžiaus pradžioje besirutuliojantis filmo veiksmas persunktas to laikmečio dvasios, o mėgstančius autentiką sužavės kruopščiai atkurti „Laiškai Sofijai“ herojų kostiumai, kuriais rūpinosi stilistė ir kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė.

Menininkė pasidalino įspūdžiais iš juostos filmavimo aikštelės ir atskleidė, iš kur atkeliavo M.K.Čiurlionio, jo mylimosios Sofijos bei kitų „Laiškai Sofijai“ veikėjų kostiumai.

- Papasakokite, kuo darbas prie filmo „Laiškai Sofijai“ Jums patiko, ar jis buvo kuo nors ypatingas?

- Prie šio filmo dirbti buvo smagu. Didelę dalį to smagumo sukūrė žmonės: Robertas (režisierius Robertas Mullanas, – red. past.) nesikišo į mano darbą, turėjau pilną kūrybinę laisvę, malonu buvo susipažinti ir dirbti kartu su Roku Zubovu, taip pat šiam filmui turėjau nuostabią savo žmonių komandą. Žinoma, didelę įtaką turėjo ir tai, jog šio laikmečio filmą, norėjau padaryti ir ankščiau, nes man pačiai be galo graži ir elegantiška to meto mada.

Filmas „Laiškai Sofijai“ buvo ypatingas tuo, jog jis nukrito tarsi iš dangaus. Labai greitai buvo suburta filmavimo grupė, visiems išdalintas scenarijus – neturėjome net mėnesio laiko pasiruošimui. Palyginti su kitais mano istoriniais projektais šis filmas buvo tarsi greitasis bėgimas.

- Kur sėmėtės įkvėpimo kostiumams ir ką reikėjo nuveikti, kad atkurtumėte autentiškus M.K.Čiurlionio gyvenimo metų kostiumus? Vartėtė to laikmečio literatūrą, žvalgėtės į nuotraukas, gal lankėtės M.K.Čiurlionio muziejuje?

- Labai norėjosi atkurti to laikmečio autentišką dvasią, tačiau M.K.Čiurlionio šeimos asmeninių nuotraukų nėra išlikę labai daug, dėl to įkvėpimo bandžiau pasisemti iš kitur. Peržiūrėjau kalnus fotografijos albumų, knygų bei filmų. Įkvėpimo man suteikė britų serialas „Downtown Abbey“, kuriame kostiumų dailininkės padirbėjo iš peties. Kostiumai atkurti buvo beveik tobulai, daug dėmesio skiriama net mažiausioms detalėms, tačiau, kad ir kaip būtų gaila, būtent tokios prašmatnios mados sunku atrasti to laikmečio Lietuvoje. Pas mus viskas buvo kur kas paprasčiau.

Kitas mano įkvėpimo šaltinis – Stanislawas Filibertas Fleury ir jo knyga „1858-1915 fotografijos“. Joje atradau labai daug autentikos ir realumo. Manau, kad Lietuvai nuskilo, jog šis fotografas paliko mums tokio dydžio reportažinių nuotraukų palikimą. Taip pat, kadangi pas mus labai sunku rasti tų metų specializuotų kostiumų knygų, kelias užsisakėme ir iš JAV. Tik gaila, kad tos knygos pasiekė mus tik filmui įpusėjus.

- Kuris filmo kostiumas Jums pačiai arčiausiai širdies?

- Man pačiai mieliausias yra Sofijos rankomis siuvinėtas paltukas, su paukščių ir augalų motyvais. Autentiškus motyvus rinkome iš senųjų lietuviškų siuvinėtų pagalvėlių ir staltiesių. Tačiau daugiausiai darbo ir lėšų, matyt, pareikalavo dviejų Peterburgo damų kostiumai. Paltai buvo pasiūti iš aksomo ir gobelenų su Karakulio detalėmis. Suknelėms pagaminti teko pirkti „Zara“ palaidines, jas karpyti ir bandyti sukurti karoliukais siuvinėtus žerinčius motyvus.

Iš tiesų visi to meto kostiumai pareikalavo daug darbo valandų, kruopštumo ir medžiagų – vienai suknelei pagaminti reikia daugmaž dešimties metrų medžiagos), nes jie pilni haute couture, elegancijos ir specifinių detalių.

- Komentuodama savo darbą prie filmo „Kai apkabinsiu tave“, kurio kostiumus kūrėte anksčiau, esate sakiusi, kad detalių tai juostai ieškojote Berlyno turguose, vintage krautuvėlėse, kino ir teatro sandėliuose. Iš kur atkeliavo filmo „Laiškai Sofijai“ kostiumai, jų dalys ir aksesuarai?

- Tokio laikmečio filmui norėtųsi ruoštis bent pusę metų, ieškoti smulkių detalių, siūti kiekvieną kostiumą, tačiau tam nebuvo laiko. Didžioji dalis kostiumų atkeliavo iš Prahos „Barrandov“ studijos sandėlių, Lietuvos kino studijos bei kostiumų dailininkės Daivos Petrulytės. Žinoma, pagrindinių personažų kostiumams, buvo skirta daugiau laiko bei dėmėsio, beveik visi jie buvo specialiai pasiūti.

- Kokių ypatingų iššūkių turėjote darbuodamasi prie „Laiškų Sofijai“?

- Vienas iššūkių buvo tai, kad likus mažiau nei dviem savaitėms iki filmavimo pradžios pasikeitė pagrindinė aktorė, tačiau iš tos situacijos išsisukome gana lengvai. Manau, sudėtingiausia man ir visai likusiai filmavimo grupei buvo nesuvokiamo greičio tempas.

Autentiški XX a. kostiumai, žavingos damos, solidūs vyrai, gilus jausmų pasaulis, ugningos kalbos, nepriklausomos Lietuvos troškimas ir iki šiol nepažinta vieno žinomiausių šalies kūrėjų – M.K. Čiurlionio – asmenybė jau nuo rugpūčio 30 dienos atsiskleis Lietuvos žiūrovams britų kino kūrėjo R.Mullano romantinėje biografinėje dramoje „Laiškai Sofijai“.