Fotografo modeliu tapo tirpstantis ledas

Iki birželio 2-osios Klaipėdos koncertų salės antrojo aukšto fojė eksponuojama klaipėdiečio fotomenininko Algimanto Kalvaičio fotografijų paroda „Ledas. Ego išsilaisvinimas“.

„Šaltą, apsiniaukusį ankstyvo pavasario vakarą vaikštinėjom su draugu pajūriu. Gėrėjomės niūrumu, tik retsykiais išsitraukdami kameras nuspausti užraktui... Gerai pašalę jau ruošėmės važiuoti namo, kai iš po žemutinių debesų išlindo saulė ir visa pakrantė atgijo, nušvito spalvomis. Šaltį pamiršom, ir - už kamerų!..“ - pasakojo A.Kalvaitis, prisimindamas, kaip radosi šios parodos fotografijos. Anot jo, ledo gabaliukai spindėjo lyg brangakmeniai, toks formų įvairumas išryškėjo!.. Bet, deja, po dešimties minučių saulė, išjungusi šviesą, nuėjo miegoti. Fotosesija baigėsi.

Parodė draugui saulėlydžio fone nufotografuotų tirpstančių ledo gabaliukų nuotraukas, sakydamas: „Mirštantis pasaulis“. „Ne, gimstantis pasaulis!“ - nesutiko bičiulis optimistas.

„Iš tikrųjų ledo luitas, suskilęs ir pradedąs tirpti, parodo sudedamųjų dalių įvairovę. Išsilaisvinus nuo masės atgimsta individualumas“, - įsitikino A.Kalvaitis. Jis iš tirpstančio ledo sako irgi pasisėmęs individualumo ir priėjęs prie kelių išvadų: „Gerai būti tinkamu momentu netinkamoj vietoj; reikia mokėti stebėti ir daryti išvadas; lazda turi du galus: vieniems pesimistinį, kitiems optimistinį; ledo gabaliuko, kaip gintaro, akmens arba pagaliuko, namo neparsiveši; gamtos „neperspjausi“.