Fatališkoji Asmik arba Juodasis scenos jazminas – taip operos solistę Asmik Grigorian pakrikštijo žiniasklaida. Daugeliui ji atrodo šalta, uždara ir laužanti visas įmanomas taisykles. Tačiau laidai „Gyvenimas“ ji pasirodė visai kitokia: jautri, jausminga ir nuo gyvenimo baisumų besislepianti po įsivaizduojamu stiklo gaubtu.

„Nuo vaikystės turėjau kažkokį šarvą. Aš įsivaizduodavau, kad turiu pultelį rankoje ir, kai man kas nors nepatinka arba baisu, aš paspausdavau mygtuką ir aplink mane pasidarydavo stiklinis šalmas“, – prisipažįsta dainininkė, kurią draugai ir pažįstami Lietuvoje šaukia ne Asmik, o Astos vardu.