Kai kurie savo pašaukimą randa sunkiai, o kiti priešingai – ne tik atranda ir juo mėgaujasi, bet ir leidžia tuo džiaugtis aplinkiniams. „Mano specialybė man ypatingai žavinga – kartais atrodo, kad turiu spalvinimo teptuką ir galiu tai akimirkai suteikti daug įvairių spalvų“, – sako tonmeisterė Aleksandra Kerienė.

Išskirtinės profesijos moteris, prisidėjusi prie „Grammy“ apdovanojimui nominuoto projekto, tikina, kad jos gyvenime išsipildė dažno žmogaus svajonė – eiti į darbą su dideliu džiaugsmu ir noru.

„Esu laiminga, kad mano profesinė kasdienybė yra labai įvairi ir įdomi. Mano specialybė žavi tuo, kad kartu su atlikėjais turime privilegiją prisiliesti prie meninio grožio“, – teigia Aleksandra.

Mano specialybė žavi tuo, kad kartu su atlikėjais turime privilegiją prisiliesti prie meninio grožio.

Tonmeisteris – tai garso režisierius, dirbantis su klasikos įrašais, orkestrais bei klasikinės muzikos atlikėjais. Šios srities specialistų pasaulyje palyginus nedaug, jau nekalbant apie Lietuvą, tačiau A. Kerienei tai nesutrukdė vystyti savo karjeros.

Darbas Lietuvos Nacionalinėje televizijoje, iškart po studijų Kauno technologijos universitete (KTU), kartu su kolega, įkurta akustinės muzikos įrašų kompanija, darbas su pasaulinio lygio muzikantais ir net įrašas „Virtuoso Rossini“ su populiariuoju JAV tenoru Lawrence'u Brownlee bei Kauno miesto simfoniniu orkestru, kuris buvo nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui. Tai tik dalelė iš Aleksandros gyvenimo aprašymo.     

„Svajonė įgyti tonmeisterio laipsnį atsirado paskutiniame bakalauro kurse, kai galutinai apsisprendžiau darbui pasirinkti klasikinės muzikos sferą. Labai norėjosi kuo labiau įsigilinti į šią sritį ir ją išmanyti profesionaliai“, – atskleidžia ji.

Praturtina meno kūrinius

Aleksandra pasakoja, kad jau nuo vaikystės daug laiko ir jėgų investavo į muziką: baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, studijavo muzikos technologijas universitete, o vėliau įgijo ir tonmeisterės specialybę Karališkoje Danijos muzikos akademijoje.

„Man visada labiausiai patikdavo dirbti su muzika. Džiaugiuosi, jei po mano prisilietimo pavyksta pasiūlyti meno kūrinį, kuris tiek atlikėjui, tiek klausytojui suteikia daugiau laimės, papildo dienos išgyvenimus kažkuo vertingu“, – sako ji.

Karališkoje Danijos muzikos akademijoje Aleksandra buvo viena iš keturių laimingųjų iš viso pasaulio, tais metais gavusių pakvietimą studijuoti. Kadangi tai labai siauram žmonių ratui skirta specialybė, šie specialistai nėra ruošiami masiškai.

Prisideda prie išskirtinių projektų

Šiandien Aleksandra sėkmingai dirba su įvairiais projektais ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse.

„Ką tik grįžome iš Japonijos, kur teko didžiulė garbė dirbti su Tokijo Nacionaliniu orkestru ir nuostabia smuikininke – Zhi-Jong Wang“, – sako ji.

Garso režisieriams didžiausias darbo įvertinimas – „Grammy“ apdovanojimas. Prie jo A. Kerienė kartu su kolega priartėjo, kai kartu su vienu garsiausių pasaulio tenorų, Niujorko Metropolitano operos solistu L. Brownlee ir Kauno simfoniniu orkestru įrašė „Virtuoso Rossini“ arijų albumą. Šis darbas 2014 metais buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui klasikinio vokalo kategorijoje.

„Šis įrašas buvo išties įspūdingas projektas. Didžiuojamės, kad mūsų darbas buvo pastebėtas taip plačiai“, – džiaugiasi Aleksandra.

Šiuo metu ji vykdo naujausią savo kompanijos projektą – kuria skaitmeninę televiziją. Bendradarbiaujant su Lietuvos Nacionaline filharmonija įkurta skaitmeninė koncertų salė.

„Tai yra pirmoji tokio pobūdžio salė Baltijos šalyse. Internetinėje platformoje klausytojas gali rasti koncertus, kurie vyksta filharmonijos salėje, ir peržiūrėti juos jam patogiu metu“, – pažymi tonmeisterė.

Ji pasakoja, kad netrukus laukia ir įrašai bei bendri darbai su Lietuvos Nacionaliniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Baltijos šalių orkestru „Kremerata Baltica“ ir Gidonu Kremeriu, taip pat įrašas su „Thomaner“ choru Leipcige.

Tarp vyrų dirbanti profesionalė iš mažos šalies

A. Kerienė pastebi, kad srityje, kurioje ji dirba, dominuoja vyrai: „Jau studijų metais Lietuvoje pastebėjau moteriškos lyties mažumą mano specialybėje“.

Ji pasakoja, kad įsitvirtinimas garso režisierių srityje, kaip ir visur, reikalavo daug pastangų ir darbo, nors jai tai buvo daugiau malonumas: „Bet kokioje profesijoje įsitvirtini tuomet, kai kasdien nuoširdžiai dirbi ir šimtu procentų atsiduodi savo veiklai. Man šis procesas yra džiaugsmingas ir malonus, nes gyvenu savo veikla“.

Aleksandra tikina savo darbe niekada nejautusi diskriminacijos ar kliūčių dėl to, jog yra kilusi iš mažos šalies. Manymas, kad mažų šalių atstovams yra sunkiau „prasimušti“ ir pasiekti kažką reikšmingo pasaulyje, pasak jos – labiau mitas nei tiesa. „Kaip tik atvirkščiai, kartais sulaukdavau nuomonių, kad mažoje šalyje yra lengviau nes konkurencija mažesnė“, – teigia garso režisierė.

Trūksta giliai savo sritį išmanančių profesionalų

Aleksandra dirba su įvairiausiais žmonėmis iš viso pasaulio – menininkais, muzikantais, atlikėjais, o tai, reikalauja daug supratingumo ir profesionalumo. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje galima pastebėti, kad labai trūksta tikrai gerai ir giliai savo sritį išmanančių profesionalų.

„Šiuo metu pastebima vis labiau populiarėjanti tendencija išmanyti viską, būti meistru visose srityse. Atrodo, mokėdamas viską, galėsi ir dirbti visur. Žmonės bijo rinktis siauros pakraipos specialybes. Bet viską mokančių žmonių nėra. Mano manymu, labiausiai vertinami specialistai yra tie, kurie labai atsidavę savo sričiai, kurie nesimėto į „patogiausius“ ar tą dieną daugiausiai apmokamus projektus. Tie, kurie tikrai žino, ką daro ir stengiasi atlikti būtent savo darbą ir daryti tai geriausiai“, – teigia moteris.

Pasaulinėje praktikoje A. Kerienė pastebėjo vieną labai žavintį faktą – kuo profesionalesnis ir daugiau pasiekęs, garso režisierius ar prodiuseris, tuo mažiau iš jo jaučiama konkurencijos.

„Savo kelyje sutinku profesionalus, kurie su didžiausiu noru dalijasi savo žiniomis, yra laimingi galėdami perduoti savo patirtis. Tokiu atveju bendrai kuriamas produktas būna itin aukštos meninės ir techninės vertės“, – sako ji.

A. Kerienė teigia, kad dirbant technologijos srityje ypatingai svarbu sekti naujienas ir neatsilikti, nes jos labai sparčiai juda į priekį. Vis dėlto kūrybos procese svarbiausia dedamoji – žmogus: „Be jo atlikimo technologinis procesas praranda bet kokią reikšmę. Technologijos yra tik pagalbinė priemonė meną perteikti klausytojui ar žiūrovui“.