Į pajūrį ataidi Vokiečių kultūros dienos (programa)

Trečiadienį uostamiestyje prasidės Vokiečių kultūros dienos, iki birželio 20 d. Klaipėdos, Kuršių nerijos ir Šilutės gyventojams padovanosiančios 15 renginių.

Šio projekto vadovė Rasa Miuller neprietaringa – 13-tas festivalis vėlgi bus įvairus, intriguojantis, į jį atvyks garsūs menininkai iš Vokietijos.

Palaiko tradicijas

– Stebina išaugę festivalio mastai – kaip pavyksta visa tai suorganizuoti?

– Išties tai didžiausias Klaipėdos vokiečių bendrijos, vienijančios apie 400 narių, projektas. Vokiečių kultūros dienų tradiciją pradėjo Klaipėdoje dirbę R.Bosch‘o frondo kultūros asistentai, anuomet padėję bendrijai organizuoti kultūrinę veiklą. Pirmaisiais metais tai buvo Vokiečių kultūros savaitė, po to renginių laikotarpis išsiplėtė ir jų pačių ėmė daugėti. Net devynerius pirmuosius metus kiekvienos Vokiečių kultūros dienos turėjo savo moto, pagal kurį ir buvo sudaroma jų programa. Lietuvai įstojus į ES, daug kas pasikeitė. Prieš 15 metų atidaryti Simono Dacho namai, tapę jaukiu nors ir nedideliu kultūros židiniu, nebeteko jokio finansavimo, neliko ir kultūros asistentų. Tačiau bendrija ir toliau gyvuoja, nenukrypsta nuo savo užsibrėžtų tikslų – vokiškų tradicijų palaikymo, vokiečių kalbos ir kultūros sklaidos mūsų regione. Geriausiai tai ir atspindi miestiečiams bei Klaipėdos svečiams kasmet siūlomi Vokiečių kultūros dienų renginiai. Žinoma, tai įmanoma tik todėl, kad mūsų kultūrinį darbą, o ypač Kultūros dienas, tradiciškai remia Užsienio ryšių institutas Štutgarte (ifa), Vokietijos ambasada Vilniuje, Klaipėdos miesto savivaldybė. Labai džiaugiuosi produktyviu bendradarbiavimu su Goethe’s institutu Vilniuje. Jo dėka kasmet galime pasiūlyti puikių vokiškų filmų programą, kūrybines dirbtuves moksleiviams, renginius vaikams ir jaunimui, parodas, o šiais metais ir ypatingą renginį – spektaklį „Rojaus kelias“.

Dalelė Klaipėdos identiteto

– Kokie pagrindiniai šiemečio renginio akcentai?

– Nors Vokiečių kultūros dienos ir nebeturi savo moto, tačiau galima išskirti, kaip jau minėjau, renginius vaikams ir jaunimui, kurie šiek tiek orientuoti ir į vokiečių kalbos populiarinimą, ir galbūt turi šiokį tokį edukacinį aspektą Klaipėdos krašto istorija besidomintiems bei šio krašto senbuviams. Šiemet tai – aktoriaus Herberto Tennigkeito rytprūsių istorijų skaitymai senuoju šio krašto dialektu ir mano jau minėtas spektaklis, iš dalies – ir Kęstučio Demerecko bei Jurijaus Bachitovo knygos „Klaipėdos bauhauzas“ pristatymas. Trečioji renginių dalis skirta tiesiog visiems, kurie neabejingi vokiečių kalbai ir kultūrai. Tai koncertai, literatūriniai skaitymai, jau minėti kino filmai.   

– Kai Klaipėdoje – tiek daug festivalių, turbūt nelengva konkuruoti?

– Mūsų bendrija nėra profesionali kultūrinė organizacija ir negali konkuruoti nei su miesto Koncertų sale, nei su čionykščiu Kultūrų komunikacijų centru ar Muzikiniu teatru. Klaipėdoje turime stiprias, puikiai dirbančias kultūros įstaigas. Tačiau manau, kad labai svarbu išsaugoti ir Vokiečių kultūros dienų tradiciją. Dažnai girdime sakant, kad Klaipėda – multikultūrinis miestas. Man Vokiečių kultūros dienos – tai ir yra tarsi nedidelė dalelė Klaipėdos identiteto. Jų iniciatoriai ir organizatoriai – Klaipėdos vokiečių bendrija – šio krašto senbuviai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi, galėdami prisidėti prie miesto kultūrinio gyvenimo. Vokiečių kultūros dienos nesiekia konkuruoti su didžiaisiais Klaipėdos festivaliais bei profesionalų organizuojamais renginiais, tačiau jos taip pat turi savo žiūrovą, klausytoją, lankytoją... Be to, laikomės tradicijos, kad visi mūsų renginiai – nemokami.

Pačiai įvairiausiai publikai

– Kuo šiemet pradžiuginsite savo publiką, ypač jaunimą?

– Gegužės 4-ąją S.Dacho namuose – 13-ųjų Vokiečių kultūros dienų atidarymas. Ta proga visus susirinkusius populiarių vokiečių bei austrų kompozitorių melodijomis pasveikins Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas.

Jau gegužės 5-ąją vėlgi S.Dacho namuose kitas renginys – K.Demerecko ir J.Bachitovo knygos „Klaipėdos bauhauzas” pristatymas. Autoriai pasidalys mintimis apie knygos atsiradimą bei savo asmeninį ryšį su šio stiliaus architektūra.

Tradiciškai Vokiečių kultūros dienų programoje pasiūlysime pora kino filmų. Tai populiarus Vokietijoje filmas visai šeimai „Skrajojanti klasė” (rež. T.Wiegandas) pagal E.Kestnerį bei „Oskarą“ geriausio užsienietiško filmo kategorijoje laimėjusi drama „Kažkur Afrikoje” (rež. C.Link). Abu filmus demonstruosime S.Dacho namuose vokiečių kalba su lietuviškais subtitrais.

Pastaraisiais metais mūsų programoje vis svaresniais tampa renginiai moksleiviams. Šiemet vėl į Klaipėdą, į antrąjį respublikinį moksleivių Vokiškos dainos festivalį, gegužės 13-ąją sugužės dainorėliai iš visos Lietuvos. Džiaugiamės, kad ši tradicija prigyja, kad moksleiviai ieško originalių vokiškų dainų, patys jas kuria ir sugeba scenoje parodyti net mini spektaklius.

Kitas svarbus ir įdomus projektas – fotografijos kūrybinės dirbtuvės moksleiviams, kurias ves žinoma fotografė iš Miuncheno Jackueline Esen. Nors šiose dirbtuvėse galės dalyvauti tik 15 moksleivių iš visos Lietuvos, tačiau neabejoju, kad jie sužinos daug naujo ir svarbaus.

Svečiuosis rašytoja ir aktorius

– Ką pasiūlysite vokiečių kalbos ir literatūros gerbėjams?

– Gegužės 20-ąją Vokiškų leidinių bibliotekoje (I.Simonaitytės biblioteka) bus atidaryta knygų paroda intriguojančiu pavadinimu „Nusikaltimo vieta – literatūra: šiuolaikiniai vokiečių detektyvai“.

Savo poezijos ir ištraukų iš prozos kūrinių skaitymo vakarą surengs Bettina Thierig. Viešnia atvyks iš Klaipėdos miesto-partnerio Liubeko, kuo mes labai džiaugiamės. Ji yra profesionali skulptorė, kurios darbai demonstruojami Vitene, Dortmunde, Liubeke, Berlyne, Kopenhagoje ir Niujorke. 2007-aisiais pasirodė pirmasis jos poezijos rinkinys, o pernai išleistoje knygoje „Perlgenoppt“ jau publikuojama ir proza. Autorės skaitomų eilėraščių nuotaika labai skirtinga – nuo elegiškos, lakoniškos iki lengvų, lyg ir paviršutiniškų tekstų bei satyrinių potėpių. Nors B.Thierig ir nepasakoja istorijų, tačiau prieš akis iškyla labai aiškūs vaizdai... Tikimės, kad šis renginys sudomins Klaipėdos germanistus, vokiečių kalbos mokytojus, vyresniųjų klasių moksleivius ir, žinoma, visus, besidominčius poezija bei norinčius susipažinti su autore.

Dar vieni literatūriniai skaitymai, tik jau visai kitokio pobūdžio, vokiečių kalbos gerbėjų laukia gegužės 20-22 dienomis. Klaipėdoje, Nidoje it Šilutėje savo programą  „Linksmos ir pamokančios Rytprūsių istorijos: proza, eilės, anekdotai” pristatys aktorius ir skaitovas Herbertas Tennigkeitas. Jis gimė 1937 m. tuometinėje Rytų Prūsijoje, Tilžės apskrityje. 1944 m. šeima pasitraukė į Vokietiją, nuo 1979 m. H.Tennigkeitas gyvena Hamburge. Jis mokėsi aktorystės bei dainavimo ir jau daugiau kaip 40 metų vaidina teatre bei filmuojasi televizijoje. H.Tennigkeitas mielai skaito apsakymus, eilėraščius bei anekdotus, ypač – Rytprūsių autorių. Jis yra vienas iš nedaugelio, dar mokančių senąją Rytprūsių tarmę. Pasitelkdamas savo puikius aktorinius sugebėjimus, savo programoje H.Tennigkeitas, ir vykusiai perteikia Rytprūsių gyventojų mentalitetą, ir sugeba gyvai atskleisti savo gimtinės grožį.

Spektaklį vaidins bažnyčiose

– Kas atstovaus muzikai ir teatrui?

– Gegužės 23-iąją Klaipėdoje, o 24-ąją Nidoje pristatysime dainininką, kompozitorių ir tekstų autorių Torsteną Riemanną. Berlynietis dainuoja apie gyvenimą su visais jo keliais ir klystkeliais, apie žmogaus artumo ilgesį, apeliuodamas į kiekvieną iš mūsų, ragindamas neprarasti savojo tikrojo kelio. Scenoje T.Riemannas išgyvena kiekvieną dainą. Anot kritikų, jo balsas dainuoja, kužda ir rėkia, prasiskverbdamas į klausytojų sielas. Koncerto metu nuolat keičiami instrumentai – fortepijonas, akordeonas ir gitara – išlaisvina nežabojamą energiją, kurią skleidžia T.Riemanno dainos. Balades jis atlieka taip pat gerai, kaip salsą, tango ar rokenrolą. Įdomi šio menininko karjeros pradžia. Būdamas vos ketverių, jis jau vaidino „Berliner Ensemble” secenoje su savo tėvu – aktoriumi Werneriu Riemannu. Ūgtelėjęs pagarsėjo kaip animacinių filmų įgarsintojas.

Na, o šiemečių Vokiečių kultūros dienų pabaigoje – ypatingas renginys. Birželio 19-ąją Klaipėdos, o 20-ąją Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčiose bus parodytas režisierės Barbaros Wachendorff spektaklis „Rojaus kelias”. Jo centre – ūkininkės Lėnos Grigoleit (1910–1995) iš Bitėnų kaimo prie Nemuno gyvenimas. Ši moteris, pasitelkusi visą savo patirtį ir gyvenimo išmintį, net ir susidūrusi su kartais nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis, stengėsi neprarasti orumo. Jos likimas – tai tipiškas gyvenimo atspindys, juk begalė pabėgėlių, praėjusiame amžiuje buvo priversti palikti savo tėvynę, išblaškyti ir kentėjo nuo neįtikėtinos tuomečio politinio gyvenimo savivalės. Lėną vaidina dvi aktorės – lietuvė Sigutė Gaudušytė-Jankūnienė ir vokietė Regine Andratschke. Viena aktorė savo gimtąja kalba pasakoja Lėnos istoriją, o kita yra tarsi nebyli jos pašnekovė, vidinio Lėnos balso įsikūnijimas, neišsakytų jos minčių išraiška. Šis spektaklis yra tarptautinio – Vokietijos ir Lietuvos – projekto, kurį 2010 m. įgyvendino teatras „Städtische Bühnen Münster“ rezultatas.

Vokietijoje jis vaidinamas vokiškai, o mes pristatysime lietuviškąjį „Rojaus kelio” variantą. Spektakliui scenarijų rašė Klaipėdos kraštu Lietuvoje bei Vokietijoje besidomintiems gerai žinoma istorikė, žurnalistė ir rašytoja Ulla Lachauer, kurios romanas „Rojaus kelias”, Vokietijoje pasirodęs 1996 m. ir tapęs bestseleriu, Lietuvoje buvo išleistas 2001 m.. Kuriant jo inscenizaciją, autorei talkino Barbara Wachendorff. Spektaklis skirtas vaidinti bažnyčiose. Esame dėkingi kunigams R.Morui ir R.Šemekliui, kurie maloniai sutiko ji priimti po maldos namų stogu. Labai norėtųsi, kad ir Klaipėdoje, ir Šilutėje žmonės pasinaudotų šia beveik unikalia galimybe pamatyti „Rojaus kelią”. Juk norint jį parodyti, reikia surinkti visą tarptautinę trupę.

Linkiu visiems daug malonių akimirkų ir ilgai neblėstančių įspūdžių.

Festivalio programa

 Vokiečių kultūros dienų atidarymas. Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvarteto koncertas

Gegužės 4 d. 17.30 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

 Knygos “Klaipėdos bauhauzas” pristatymas

Gegužės 5 d. 17.30 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Lietuvių kalba

Kino filmas “Skrajojanti klasė”, rež. Tomy Wiegand, 2002 m.

Gegužės 9 d. 18 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Kino filmas “Kažkur Afrikoje”, rež. Caroline Link, 2001 m.

Gegužės 12 d. 18 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Vokiškų dainų festivalis

Gegužės 13 d. 13 val. „Aitvaro“ gimnazija (Paryžiaus komunos g. 18A , Klaipėda)

Bettinos Thierig lyrika ir ištraukos iš prozos kūrinių. Skaito autorė

Gegužės 16 d. 17 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Parodos „Nusikaltimo vieta – literatūra: šiuolaikiniai vokiečių detektyvai“ atidarymas

Gegužės 20 d. 16.30 val. Vokiškų leidinių biblioteka Klaipėdos viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. (H. Manto g. 25, Klaipėda)

Paroda veiks iki birželio 20 d.

Linksmos ir pamokančios Rytprūsių istorijos: proza, eilės, anekdotai Skaito Herbertas Tennigkeitas

Gegužės 20 d. 18 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Gegužės 21 d. 16 val. Thomo Manno memorialinis  muziejus (Skruzdynės g. 17, Nida)

Gegužės 22 d. 15 val. Šilutės raj. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide” namai (Valstiečių g. 4, Šilutė)

Torsteno Riemann koncertas „Laimė esi Tu“

Gegužės 23 d. 17.30 val. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Gegužės 24 d. 18 val. Thomo Manno memorialinis  muziejus (Skruzdynės g. 17, Nida)

Fotografijos dirbtuvės moksleiviams su Jackueline Esen

Birželio 9–11 d. Simono Dacho namai (Jūros g. 7, Klaipėda)

Spektaklis „Rojaus kelias” pagal Ullos Lachauer romaną, rež. Barbara Wachendorff

Birželio 19 d. 18.30 val. Evangelikų liuteronų bažnyčia (Pylimo 2, Klaipėda)

Birželio 20 d. 18 val. Evangelikų liuteronų bažnyčia (Lietuvininkų g. 21, Šilutė)

Spektaklis rodomas lietuvių kalba

Visi renginiai nemokami!

Organizatorius: Klaipėdos vokiečių bendrija

Rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Užsienio ryšių institutas Štutgarte, Vokietijos ambasada Wilna, Vilniaus Goethe’s institutas, Klaipėdos kraštiečių darbo sąjunga

Informacinis rėmėjas: dienraštis „Klaipėda“

Partneriai: Thomo Manno memorialinis muziejus, leidykla „Libra memelensis“, Klaipėdos apskrities  viešoji  Ievos Simonaitytės biblioteka, jaunimo skatinimo bendrija „Liubekas – Klaipėda“, UAB „Memelhaus“, UAB „Balt Tours“