Mažieji bandonininkai – ko gero, patys triukšmingiausi kursų dalyviai, nustelbiantys smuikininkus, kankliuotojus ir grojančius armonikomis. Nuo XIX amžiaus Žemaitijoje išplitusi bandonija populiari ir šiandien.

„Vyresnis tas jau anksčiau grajino, o šitie tik pradėjo, vakar pirmą kartą paėmė bandoniją į rankas. Anie ja šiandie  puikiai grajina, gali akompanuoti, aš nustebau, kad žemaičiai tikri, džiaugiuosi, kad bandonija nepražus Žemaitijoje“, – sakė liaudies muzikantas Albinas Batavičius.

Greta prie staklių įsikūrusios moterys gilinasi į audimo paslaptis, bando nusiausti rankšluostį, kitos riša ir audžia juostas ar pina iš vytelių ir šiaudelių.

„Audžiu jau antrą dieną, neblogai sekasi. Mano mama yra audusi, turiu pagrindų tokių, nelabai sunku“, – dalinosi įspūdžiais kursų dalyvė Jadvyga.

„Aš iš Amerikos atvažiavau. Ten gyvenu su tėvais, ir dabar mokinuosi juostas rišti“, – pasakojo kursų dalyvė Greta.

„Daug jaunų žmonių nori mokytis tradicinės tekstilės. Moterys audžia, pina juostas, riešines mezga ir, galvoju, kad jos nori pačios pasigaminti tautinį kostiumą“, – kalbėjo Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė.         

Apeiginio giedojimo gerbėjai kasdien rinkosi Kelmės reformatų bažnyčioje. Dvaro prieigose susibūrė akmentašiai, Užgavėnių kaukių ir klumpių drožėjai. Pasak jų, šis nepelnytai pamirštas senovinis apavas šiandien vėl grįžta.

„Visų pirma, tai labai naudingas apavas kojai. Vasarą klumpė vėsi, žiemą – šilta, kvėpuoja koja niekada neturėsite pėdų grybelio, kojų nesuks reumatas, jeigu nešiosite klumpes“, – sakė klumpdirbys Vytautas Šemelis.

Kelmėje vykstantys žemaičių etninio muzikavimo ir tradicinių amatų kursai – garsūs visoje šalyje, kasmet į juos suvažiuoja daug jaunimo.

„Pirmą kartą buvo 300 žmonių, antrą kartą jau buvo 700 žmonių. 1990 metais, kai vyko blokada, tai legaliai atvyko 1300 žmonių, galvojome, kad Kelmę suvalgys visą“, – pasakojo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.

Pirmieji vasaros kursai surengti 1989 m. Jų dalyviai ne tik mokėsi tradicinių amatų, bet ir lankė Kelmės krašto muziejus, diskutavo apie tautinės kultūros ateitį.