Tokį įsakymą šią savaitę pasirašė kultūros ministras Simonas Kairys.

Esama duomenų, kad šiais buvusiais Ratnyčios senosios bažnyčios vargonais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.

Anot įsakymo, šie XVIII–XIX amžiaus vargonai turi istorinę ir meninę vertę.

Vargonai šiuo metu laikinai saugomi Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje, o prospekto drožiniai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje Kaune.

Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai buvo atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje.

A. Česnulevičienės / Kultūros paveldo departamento paskyros feisbuke nuotr,

Ratnyčios bažnyčia 1909 metais buvo išardyta ir su visu inventoriumi pervežta į Kabelius, kur iš naujo pastatyta.

Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę.

Pasak A. Česnulevičienės, 2020 metais užlipus į Kabelių bažnyčios pastogę, aptiktos atskiros vargonų dalys, taip pat rasta tokia pati, kaip Druskininkuose, Čiurlionių namuose, esanti ažūrinė lenta su paukšteliu.

A. Česnulevičienės / Kultūros paveldo departamento paskyros feisbuke nuotr,

KPD skelbė, kad A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, jog tai tikrai tie vargonai, kuriais galėjo groti K. Čiurlionis.

Žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus tėvas K. Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Teigiama, kad pirmąsias muzikos pamokas sūnus gavo iš jo.