Savo idėjų stokojantys lietuvių menininkai vagia jas iš kolegų, sako stiklo menininkas Audrius Vaišnys, kažkada nusprendęs kūrybinius atradimus apsaugoti bent nuo virtualiojo pasaulio. Pakaunėje gyvenantis kūrėjas neseniai vieną unikalių savo darbų – Stiklo kambarį – padovanojo Raudondvario dvarui.

Kruvino prakaito vaisiai

Iš pradžių meninio keramikos apdirbimo mokęsis, galiausiai stiklo dizaino specialybę įgijęs A.Vaišnys aktyviai kuria jau dešimt metų. Anksčiau savo vardo reklamai daug dėmesio skyręs menininkas šiandien tuo gali nebesirūpinti: kadaise nutiesus tiltus į užsienį atsirado gerbėjų ratas.

"Dažnas teigia, kad menininkas yra tarsi kito pasaulio svečias ir pamiršta, kad menui sukurti reikia didelio žinių bagažo bei gero technikos valdymo", – vyrui antrina Agnė Danelevičiūtė – Vaišnienė, taip pat stiklo menininkė, nuolat kūrusi ar idėjas generavusi kartu su vyru, dabar naujų meninių atradimų ieškanti kurdama vaikiškus "Apė" vardo drabužėlius.
"Kenksmingos ir pavojingos darbo su stiklu sąlygos dažnai nėra įvertinamos. Žmonės dažnai klausia, kodėl autoriniai darbai tokie brangūs? Tačiau jie nepagalvoja, kad vienai, jų nuomone, paprastai taurelei pagaminti prireikia trijų dienų", – apie darbo specifiką pasakojo A.Danelevičiūtė – Vaišnienė.

Trapi realybė

A.Vaišnio darbų spektras labai įvairus: nuo pirkėjų itin mėgstamų vaisių vazų,namų interjero detalių iki modernių ir vienetinių šviestuvų. Kaip teigia pats menininkas, dažnai menu stengiasi suderinti modernumo ir tautiškumo fragmentus, ir nors dažniausiai dirba su stiklu, tačiau vien šia medžiaga neapsiriboja.

Neseniai Raudondvario dvarui padovanotas Stiklo kambarys byloja, kad kūrėjas ieško ne tik netradicinių medžiagų, bet ir formų.

"2004-aisiais darbą pradėjome  kartu su žmona Agne ir kolegėmis Asta Vilminskaite ir Justina Samolionyte", – kūrinio gimimą prisiminė A.Vaišnys. Pradinė idėja buvo visai kitokia – kaip ir tąsyk sugalvotas pavadinimas "Trapi realybė". Vėliau kūrinį naujais stiklo objektais papildydavo tik menininkų pora.

Per devynerius metus A.Vaišnys kartu su A.Danelevičiūte – Vaišniene Stiklo kambariui sukūrė daug naujų detalių: šviestuvą, vaisius, indus ir kitus įprastam kambariui būdingus daiktus.
Stiklo kambarys išties unikalus. Šiam kūriniui prireikė ypač daug laiko ir pastangų, kadangi darbą sudarantys objektai yra tarsi dėlionės iš plokščių permatomo stiklo gabaliukų, kurie galiausiai susideda į formas – stiklo skulptūras.

"Stiklo kambarys kuria šalčio ir sunkumo pojūtį, nors stiklas yra labai trapus, o permatomos spalvos pasirinkimas išryškina visas formas. Stiklo kambarys netgi pavojingas, kadangi visi objektai yra kampuoti, nešlifuoti ir natūralios prigimties, prisilietus labai paprasta įsipjauti pirštą", – pasakojo A. Danelevičiūtė – Vaišnienė.

Ginasi nuo virtualių vagišių

Stiklo menininkų pora vieningai teigia , kad lietuviai – kopijuotojai. "Esame nusivylę meno lygiu šalyje. Vieni pirmųjų Lietuvoje daugmaž prieš penkerius metus pradėjome kurti spalvingus stiklinius papuošalus. Ilgainiui pastebėjome, kad atsirado labai daug panašių papuošalų,tad nusprendėme, kad turime imtis kažko naujo", – pasakojo menininkė.
Anot Vaišnių, tokių atvejų, kai žmonės kreipdavosi dėl nekokybiškų gaminių ir galiausiai paaiškėdavo, kad tai ne jų gaminti papuošalai, buvo išties daug.
Dėl šios priežasties menininkų pora panaikino savo internetinę svetainę, kurioje buvo daugybė Vaišnių kūrinių nuotraukų. A.Vaišnys neslėpė nuoskaudos: "Tiesiog matai, kad tavo idėjos yra vagiamos".

Daugiau nei dvidešimtyje Lietuvos ir tarptautinių parodų dalyvavęs kūrėjas pastebi: dar prieš kelerius metus parodose buvo sutinkami ne tik tie patys menininkai, bet ir aptinkami tie patys arba itin analogiški jų darbai. A.Vaišnys, ilgainiui liovęsis dalyvauti parodose ir ėmęs daugiau dėmesio skirti individualiems užsakymams, kategoriškas: "Manau, menininkams stinga idėjų".