Ilgai lauktas „Vilniaus getas“ - jau ekranuose

Šiandien šalies kino teatrų ekranuose vėl nušvis lietuviškas filmas. Penkerius metus laukta Audriaus Juzėno režisuota iki šiol brangiausia lietuviška juosta „Vilniaus getas“ turėtų pasiekti ir uostamiesčio kino sales.

Pasmerktųjų teatras

Istorija „Vilniaus getas“ pastatyta pagal Izraelio dramaturgo Džošua Sobolio pjesę „Getas“. Jo draminė trilogija „Getas“, „Adomas“ ir „Pogrindis“ buvo rašoma apytiksliai 1984-1989 metais. Nuo to laiko pjesė „Getas“ išversta į daugiau nei 20 kalbų. 1990 metais Nacionaliniame dramos teatre J.Sobolio „Getą“ pastatė Jonas Vaitkus.

Pats dramaturgas ne kartą yra pasakojęs, kad parašyti šią pjesę paskatino šokiruojanti žinia, kad karo metais nacių okupuotame Vilniuje žydų gete veikė teatras. Ir tai, jog daugiau nei metus veikusiame teatre buvo parduota apie 70 tūkst. bilietų.

Kūrinio autorius studijavo išlikusias geto kronikas, žuvusiųjų dienoraščius. Viena frazė, aptikta teatro kronikininko Hermano Kruko dienoraštyje, jį ypač sudomino: „Kapinės – ne vieta teatrui“.

Nepaisant to, geto teatro salė (dabartinis „Lėlės“ teatras Vilniuje) dažniausiai būdavo sausakimša. Paradoksalu, tačiau 1943-iųjų rudenį, grasinant likviduoti Vilniaus getą, spektakliai teatre buvo rodomi dažniau.

Kišo pagalius

Filmo „Vilniaus getas“ gimimas užsitęsė penkerius metus. Juostą buvo planuota parodyti praėjusių metų rugsėjį, tačiau dėl įvairių nenumatytų kliūčių premjera buvo nukelta beveik pusmečiui. „Pagalių į ratus buvo prikaišiota gyvas galas“, - neslėpė prodiuseris Gintautas Dailyda. Ne kartą keitėsi vokiečių aktoriai. „Koją pakišo“ ir restauruojamas Vilniaus senamiestis, dėl to dalininkams reikėjo ieškoti kitos aplinkos. Kol buvo sukamas filmas, kūrybinę grupę papildė penki kūdikiai. G.Dailyda juokdamasis pasakojo, kad mažyliai nuo šiol vadinami Vilniaus geto vaikais.

Filmas „Vilniaus getas“ - bendras Lietuvos kino studijos „Seansas“ ir dviejų vokiečių kompanijų „Dragon Cene‘ V.I.E.“ bei „New Transit Entertainment“darbas. Anot G.Dailydos, kūrybinė grupė buvo tarptautinė: scenarijaus autorius – iš Izraelio, režisierius – lietuvis, operatorius – vokietis, montuotoja – vengrė, filmas įgarsintas Londone. Maždaug pusė filmo aktorių – lietuviai, kiti – vokiečiai.

Juostos biudžetas – 5 milijonai litų. Tai brangiausias lietuvių statytas filmas, kurį planuojama įtraukti į Lietuvos rekordų knygą.

Muziką „Getui“ parašė žinomas Lietuvos kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Kai kurios melodijos yra autentiškos – sukurtos ir atliktos tuometinio Vilniaus geto teatro aktorių bei muzikantų. „Vilniaus gete“ skamba Lietuvos operos solistės Juditos Leitaitės ir dainininkės Nedos Malūnavičiūtės dainos jidiš kalba.

Vokietijos kino teatrus juosta pasieks balandžio mėnesį.

Kūrė profesionalai

Klaipėdiečiai juostoje pažins uostamiesčio Dramos teatro aktorius Nelę Savičenko ir Darių Meškauską. N.Savičenko sukūrė geto gydytojos vaidmenį, o D.Meškauskas vaidina pagrindinio herojaus Hanso Kitelio (vokiečių aktorius Sebastianas Hulkas) asmens sargybinį, karininką Artgentą. Kaip dienraščiui šmaikštavo pats aktorius, jį žiūrovai dažnai pamatys šmėžuojantį ekrane, nes jam teko sukiotis apie pagrindinį aktorių.

Nors filmuotis teko prieš kelerius metus, D.Meškauskui geri atsiminimai iki šiol neišblėso. „Puiki komanda, puikiai parašytas scenarijus, geri aktoriai“, - negailėjo pagyrų. Labiausiai jam įsiminė H.Kitelio vaidmenį atlikusio aktoriaus profesionalumas. „Į Lietuvą jis atvažiavo puikiai pasiruošęs. Specialiai šiam filmui jis net pianinu groti išmoko. Operatorius galėjo drąsiai filmuoti jo rankas, ir jokių dublerių neprireikė“, - pasakojo D.Meškauskas. Įspūdį jam paliko ir sparčiai organizuojami darbai – aktoriams nereikėjo lūkuriuoti, kol bus paruošta filmavimo aikštelė. Klaipėdos dramos teatro aktorius apgailestavo, kad šį vakarą negalės dalyvauti filmo premjeroje sostinėje. Tačiau nekantraudamas laukia kitos progos jį pasižiūrėti.