Bendradarbiavo "Varpe"

Nepelnytai Lietuvoje primiršto Vinco Kudirkos bendraminčio ir bendražygio, knygnešio, žymaus teisininko Motiejaus Čepo anūkė Danutė Andriušytė-Butrimienė išsaugojo garsaus savo senelio prisiminimus apie Lietuvos nepriklausomybės ištakas ir itin vertingą istorinę nuotrauką. Ji kabo jos senelį menančiuose rėmeliuose ant svetainės sienos. Nuotrauka stulbina garsių mūsų istorijoje vyrų gausa. Kokia šios unikalios nuotraukos istorija?

"Senelio tėvai norėjo, kad sūnus Motiejus taptų kunigu, tačiau jis pasirinko teisės studijas Maskvos universitete. Čia kartu su Antanu Vileišiu ir kitais bendraminčiais dalyvavo slaptos Maskvos lietuvių studentų draugijos veikloje, bendradarbiavo "Varpe", kurio leidybą 1888 m. inicijavo Varšuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai: Vincas Kudirka, Jonas Staugaitis, Juozas Adomaitis-Šernas ir kt. Baigęs studijas Maskvoje, M.Čepas gavo paskyrimą į Mintaują (Jelgavą), kur apsigyveno Jono Jablonskio bute", – pasakoja D.Andriušytė-Butrimienė.

Krikštynų priedanga

Pasak pašnekovės, Mintaujoje lankydavosi lietuvių inteligentija, rinkdavosi varpininkai. Tad M.Čepas atsidūrė pačiame lietuvybės židinyje, kur laikui bėgant susipažino su Motiejaus Lozoraičio ir Prano Mašioto šeimomis, A.Krikščiukaičiu-Aišbe, jau sirgusiu V.Kudirka ir kt.

Istorinė nuotrauka daryta 1894 m. Mintaujoje. Oficiali nuotraukos atsiradimo priežastis – J.Jablonskio dukters Onutės (būsimos Vytauto Landsbergio mamos) krikštynos, tačiau krikštynos tebuvo varpininkų suvažiavimo priedanga. Beje, V.Kudirka tose krikštynose buvo krikšto tėvas, o Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – krikšto mama.

Priminsime, kad Pirmojo pasaulinio karo metais Čitoje, į kurią atvyko daug lietuvių karo pabėgėlių, M.Čepas buvo paskirtas apygardos teismo teisėju. Čia jis įsteigė lietuvių labdaros draugiją jiems šelpti. Į Čitą M.Čepas išvažiavo su J.Jablonskio seserimi Marija, kuri ten netrukus tapo jo žmona.

Aplankė sergantį V.Kudirką

Prieš išvykdamas į Čitą, M.Čepas su tėvais ir M.Jablonskyte apsilankė Vladislavove (Kudirkos Naumiestyje) pas Kazį Grinių. Iš jo M.Čepas sužinojo, kad V.Kudirka atsikėlė iš Šakių čionai, kad serga plaučių džiova ir neišeina iš savo buto, rašydamas straipsnius "Varpui". Ir abu vyrai, M.Čepas su K.Griniumi, aplankė sergantį V.Kudirką.

Jiems įžengus į kambarį, V.Kudirka gulėjo vienmarškinis lovoje. Pasak M.Čepo prisiminimų, prie "Varpo" redaktoriaus lovos stovėjo staliukas, ant jo – rašalo buteliukas, plunksnakotis, šūsnis prirašytų bei tuščių lapų. V.Kudirka atrodė silpnas. K.Grinius jau buvo surinkęs pinigų V.Kudirkai gydytis užsienyje, tačiau suma dar buvo per menka. Tada M.Čepas pridėjo šimtinę. Išgirdęs, kad pastarasis važiuoja dirbti į Čitą, pasakė: "Važiuok, bet Lietuvos nepamiršk!" Ir M.Čepas nepamiršo.

Radinys spaudinių krūvoje

M.Čepas Sibire dirbo 25 metus. Tad neatsitiktinai Tolimųjų Rytų lietuviai išrinko jį savo atstovu 1917 m. Petrograde vykusiame lietuvių suvažiavime Lietuvos nepriklausomybės klausimu. Kai Lietuva 1918 m. paskelbė nepriklausomybę, M.Čepas buvo paskirtas lietuvių reikalų atstovu, vadovavo Užbaikalės lietuvių komitetui, kuris rūpinosi tremtinių grįžimu į Lietuvą.

M.Čepas su žmona ir vaikais į Lietuvą grįžo 1923 m. ir, dirbdamas aukštose pareigose, įsigijo dabartinėje Perkūno alėjoje vienaaukštį kuklų medinį namelį – tai buvo tik antras namas dabar labai prestižinėje Ąžuolyno vietoje.

"Prasidėjus sovietų okupacijai, senelio namelyje įsikūrė rusų karininkai. Po kelerių metų jo dukrai, t.y. mano mamai, pavyko atgauti ir sklypą, ir namelį bei atpirkti išlikusią tėvo sofą, virtuvinę spintelę. Kiemo sandėliuke tarp suverstų į krūvą  žurnalų bei laikraščių radome ir unikalių senelio jaunystės nuotraukų. Tarp jų buvo ir ši fotografija su V.Kudirka ir kitais varpininkais. Ji visą laiką kabojo senelio kambaryje, ant sienos", – pasakojo M.Čepo anūkė Danutė, iki šiol sauganti šią ir kitas istorines nuotraukas.