2025 m., iki šiol vadinamos Veprių dvarvietės vietoje, atlikti neinvaziniai žvalgymai georadaru. Šie tyrimai atskleidė, kad Veprių dvaro rūmų pastatas buvo su dviem gynybiniais bokštais.
2026 m. tęsiant tyrimus atidenginėjamas šiaurinis bokštas. Nors tyrimai dar nebaigti, duomenys leidžia teigti, jog pirminiai rūmai buvo stačiakampio plano, o bokštai pristatyti vėliau. Labiausiai tikėtina, kad rekonstrukcija renesansiniu stiliumi atlikta dvaro valdymą perėmus Šemetų giminei.
Būtent tuo metu Lietuvoje iškilo ir kitos žinomos rezidencinės pilys: Siesikų, Norviliškių, Raudonės, Raudondvario ir Panemunės.
Pirmasis aiškus Veprių dvaro paminėjimas datuojamas 1542 m., kai valdos priklausė Kęsgailoms. XVI a. II. p. vedybų keliu dvarą perėmė Šemetos ir perstatė jį į rezidencinę pilį.
Ją paveldėjo Onos Kęsgailaitės Stanislovienės Šemetienės ir Stanislovo Šemetos sūnus Merkelis Stanislovaitis Šemeta (1524-1570). Po pastarojo mirties 1570 m. pilis dar bent kelis kartus paveldėta Šemetų giminės kol Vilkmergės ir Vilniaus pakamaris Merkelis Merkelaitis Šemeta vedė Barborą Oginskaitę.
Oginskių giminė rezidencinę pilį valdė neilgai. Nėra tiksliai žinoma kokiomis aplinkybėmis, tikėtina vedybiniu keliu, pilis perėjo Tyzenhauzų giminei.
XVIII a. vid. Veprių savininkas buvo Benediktas Tyzenhauzas, Vilkmergės teismo seniūnas, kuris paveldėjo jau suniokotą pilį. Labiausiai tikėtina, kad Veprių rezidencinė pilis stipriai nukentėjo XVIII a. pr. Šiaurės karo metu, kuomet nuniokotos ir aplinkinės vietovės.
1836 m. Veprių dvaro inventoriuje jau aprašyti naujai pastatyti dvaro rūmai, išsidėstę Veprių ežero Š-ŠV dalyje.
2025 m. verifikuojant georadaro anomalijas, atidengti masyvūs pamatai mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, surišti kokybišku kalkiniu skiediniu, jų storis 1,4-2,1 m, įgilinti iki 3,2 m.
Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys ir į jį vedantys laiptai. Likviduojant pilį, į šį rūsį suverstos griuvenos: kokliai, čerpės ir plytos. Pietinio bokšto vietoje aptiktos raudono molio figūrinėmis plytelėmis dengtos grindys.
Tyrimai tik pradedami, tačiau neabejotinai pateiks daugiau duomenų apie dvaro rūmų virsmą rezidencine pilimi ir jos rekonstrukcijų etapus.
Kasinėjimų metu surinkta moksliniam pažinimui vertingos XVI a. pab. – XVIII a. pr. medžiagos. Tai daugiausiai trims krosnims priskiriami kokliai, dalis jų su heraldine simbolika – Buivolu – Tyzenhauzų giminės herbu. Taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai, metalinės detalės.
Šiaurinio bokšto tyrimai jau leidžia kalbėti apie architektūrines detales – bokšto pamatai yra šešiakampio plano, būdingi ankstyvam viduramžių laikotarpiui, nors statyti renesansiniu stiliumi.
Bokšto sienos buvo tinkuotos ir puoštos karnizais, o vakarinės sienos fragmentuose rastas strėlgalis leidžia manyti, kad dvaro rūmai perstatyti į pilį ir pritaikyti gynybiniams tikslams ne be priežasties.
Vepriuose aptikta XVI a. II p. datuojama rezidencinė pilis yra retas ir išskirtinis atvejis Lietuvos archeologijoje.
Naujausi komentarai