Laimės troškimas ir ieškojimas yra žmogaus gyvenimo variklis. Ji neatsiejama nuo namų, t.y. vietovės, šalies, iš kurios esi kilęs. Kaip šią žinią perteikti liaudies kūrybos, papročių, kitų tautos tradicijų priemonėmis, – tai pagrindiniai klausimai svarstyti šį antradienį, spalio 22 dieną, Lietuvos liaudies kultūros centre vykusiame tradicinio Lietuvos folkloro ansamblių vadovų bei etninės kultūros specialistų seminare.

„Didžiausia žmogaus gyvenimo siekiamybė – būti laimingam ir padaryti laimingais kitus. Galima sakyti, kad laimė yra visą žmogaus gyvenimą, visus jo pavidalus, veiklas integruojantis principas, suteikiantis jam vertę. Kaip ją prisišaukti ir neišleisti iš rankų, kaip sulaukti sėkmės asmeniniame gyvenime, šeimoje, ūkyje, kaip pasitikti gimstantį vaiką, kaip elgtis per vedybų, įkurtuvių apeigas, kokių papročių laikytis metinių švenčių laiku, kad išsaugotum gerovę ir išvengtum nelaimių – visa tai pripildys liepos 4 dieną sostinės Bernardinų sode bei Gedimino kalno papėdėje vyksiančią šventę. Laimės užteks kiekvienam – moterims ir vyrams, vaikams ir jaunimui, dalyviams ir žiūrovams“, - sako Dainų šventės Folkloro dienos „Laimužės lemta“ kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.

Folkloro dieną įvairius laimės pavidalus atpažinti koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais kvies daugiau kaip keturi tūkstančiai renginio dalyvių: folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meno ir amatų meistrai, tradicinių valgių gamintojai, papročių, sveikatos žinių saugotojai ir kiti.

Seminaro metu taip pat aptartas folkloro dienos sumanymas, kiti svarbūs temos atspindėjimo aspektai. Apie laimės sampratą, jos prigimtį paskaitas skaitė hab. dr., mitologė Nijolė Laurinkienė, etnologas, mitologas, žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorius Dainius Razauskas.

„Žodį ‚laimė‘ kalbininkai kildina iš veiksmažodžio „leisti‘, kuris galiausiai yra susijęs su veiksmažodžiu „lieti“. Iš čia atsiranda galimybė laimės sampratą susieti su liejimu, tėkme, priešingai sąstingiui, stagnacijai ir, kartu paremti tekančio vandens – upių, šaltinių įprasminimu mitologijoje bei religijoje. Tos pačios kilmės yra ir žodis ‚laisvė‘ – tai reiškia, kad ji yra būtina laimės sąlyga“, – sakė D. Razauskas.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas. Šventė sostinės gyventojams ir svečiams pasiūlys koncertines programas, pakvies jaunus ir senus, šeimas ir vaikus aktyviai dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Šis unikalus tradicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje bus surengtas devynioliktą kartą.