Šviesi Vydūno dvasia prieš 150 metų įsižeminusi suvokietintoje Mažojoje Lietuvoje, tačiau tvirtas lietuviškas šaknis turinčioje darnioje šeimoje, kryptingai išugdžiusi savo žemiškąsias galias, praskriejo per visą Lietuvos padangę labai aukšta trajektorija, todėl ilgai daugeliui išliko sunkiai pastebima, o pastebėjusiems nelengvai pasiekiama. Jo viso žemiškojo gyvenimo bei labai intensyvios veiklos paliktas ryškus šviesos pėdsakas, reikalaujantis atidaus dėmesio neretai veikia akinančiai ir net atstumiančiai. Būtinas aiškus vidinis poreikis bei kryptinga tvirta valia, kad per civilizacijos keliamą triukšmą išgirstume Vydūno kvietimą pakilti virš medžiaginės ankštumos ir pilko kasdienybės laikinumo.

Jubiliejiniams metams skirta Vydūno Draugijos aktyvios narės Rimos Palijanskaitės monografija "VYDŪNAS: regėjimai, darbai, atradimai" talpinanti ilgametėmis autorės pastangomis surinktą išsamią Vydūno gyvenimo, veiklos bei kūrybos medžiagą su gausybe jų vertinimų ir atsiliepimų, – išsamiausia Vydūno asmenybės ir nuveiktų darbų biografija. Vydūno asmeninio gyvenimo, daugiašakės kultūrinės švietėjiškos veiklos, bei didžiulio kūrybinio palikimo kruopščios studijos knygoje pristatytos su paties Vydūno prisiminimų ir kūrinių, korespondencijų ir atsiliepimų autentiškais fragmentais, įterptais į visų knygos skyrių tekstus, kurie labai juos pagyvina ir maksimaliai padidina jų informatyvumą.

Įvade Vydūno fenomenas aptariamas remiantis gyvais su juo bendravusių, jo gyvenimą bei kūrybą stebėjusių ir studijavusių žmonių atsiliepimais ir atsiminimais. Įtaigiai aptarta Vydūno asmenybės ir kūrybinio palikimo prieštaringo vertinimo įvairūs variantai bei jų motyvai. Apibendrindama įvairias nuomones autorė teigia, kad Vydūno gyvenimo bei veiklos savitumas išplaukė iš jo esmiškesnio susivokimo bei gebėjimo įžvelgti tobulumą paprastume, apsprendusių visą jo asmeninį gyvenimą, veiklą ir kūrybą.

Pirmame knygos skyriuje, skirtame Vydūno ištakoms ir asmenybės formavimuisi greta kruopščios faktologijos yra pateikti gausūs paties Vydūno rašytinių atsiminimų fragmentai. Juose betarpiškai perteikiama harmoningos namų aplinkos ypatingas poveikis jo dvasiniam ir intektualiniam brendimui. Augant gausioje šeimoje išryškėjo jo įgimtas žinių troškulys, imlumas bei kūrybinis potencialas. Jo pasaulėžiūrai ir savivokai didelį poveikį padarė šeimos gyvenime buvusi gyva religinė praktika, kuriai nuo mažens buvo imlus.

Didžiausia knygos dalis skirta aptarti ir pristatyti Vydūno ankstyvame brandos amžiuje prasidėjusią, visą gyvenimą užpildžiusią kultūrinę, visuomeninę, švietėjišką, kūrybinę veiklą. Ji apėmė pedagogiką, intensyvų kūrybinį rašytojo, filosofo, eseisto, publicisto darbą, vadovavimą mažlietuvių muzikiniam ir teatriniam gyvenimui. Ypatingą vietą Vydūno kūrybiniame palikime užėmė filosofiniai raštai, skirti tautiečių esmiškai savivokai ir harmoningai saviugdai. Knygoje išsamiai pateiktos šių kūrinių pagrindinės idėjos ir būdai jas realizuoti kasdieniniame gyvenime.

Beveik visas Vydūno rašytinis palikimas yra skirtas ugdyti tautiečių tauresnį žmoniškumą ir šviesesnį sąmoningumą. Šiame procese akcentuojamas gyvosios tikybos vaidmuo, užėmęs labai svarbią vietą ir Vydūno asmeniniame gyvenime.

Knygoje pateikta daug autentiškos medžiagos, išlikusios Vydūno karo meto dienoraščiuose ir pokario prisiminimuose apie jo patirtus sunkiausius išgyvenimus 1944–1946 m. evakuojantis į Vokietijos gilumą. Fiziškai visiškai nualinto, bet dvasia nepalūžusio Vydūno nugyventas aktyvus septynerių metų gyvenimo saulėlydis svetingame Detmolde įrodė, kad gyvybingas sąmoningumas geba ir silpną kūną tinkamai panaudoti prasmingam darbui.

Epilogu knygoje suskamba detaliai pristatytas Vydūno palaikų grąžinimas į Lietuvą, entuziastingai sutiktas kelionėje per visą Lietuvą žmonių palydėtas į Mažosios Lietuvos panteonu jau tapusias Bitėnų kapinaites. Čia Vydūno nuopelnai Lietuvai ir pasauliui tinkamai įvertinti mūsų valstybės vadovų ir kultūros veikėjų, kurių kalbų fragmentais baigiasi ši knyga – tikras dešimtmečiais augintas Vydūno jubiliejiniams metams skirtas perlas.