Ieškodamas naujų talentų, nepelnytai pamirštų muzikos kūrinių bei autorių, grieždamas pasaulines premjeras ir negirdėtas aranžuotes šis orkestras tapo vienu geriausių pasaulyje, švytinčiu tarp kitų kolektyvų tik jam būdingu gyvu, subtiliu skambesiu. Todėl šiemet jau antrą kartą „Kremerata Baltica“ meistriškumą pastebėjo Vokietijos muzikos verslo sąjungos kultūros institutas „Phono-Akademie“, nuo 1994-ųjų teikiantis „Echo Klassik“ apdovanojimus saviems bei užsienio muzikams už iškilius laimėjimus. 2003-aisiais G. Kremerio vadovaujamas orkestras buvo apdovanotas šiuo prizu kaip muzikos scenos viltis, o šiemet prestižinio vokiečių įvertinimo sulaukė jo su rusų pianiste Ana Vinitskaja įgroti Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoniniai koncertai.

Spalio 9-ąją  Berlyno „Konzerthaus“ salėje „Kremerata Baltica“ bus pagerbta kartu su kitais 22-ose kategorijose išrinktais „Echo Klassik“ laureatais, tarp jų – tokiais scenos šviesuliais kaip Berlyno filharmonijos bei Londono simfoninis orkestrai, dainininkai Anna Netrebko, Jonas Kaufmannas, Diana Damrau, Philippe‘as Jaroussky, dirigentas Antonio Pappano, pianistas Grigorijus Sokolovas, smuikininkas Pinchas Zukermanas ir daugybė kitų.

Nėra įprasta, kad jaunus muzikus vienijantis kolektyvas lygiuotųsi į patyrusius scenos asus. Kita vertus, nuolat atsinaujinanti ir originalių projektų nestokojanti „Kremerata Baltica“ nejučia priartėjo prie savo 20-mečio. Būtent Vilniuje 1996 metais trijų Baltijos valstybių jaunimo orkestras pradėjo savo kelią, pasirengė pirmosioms Europos gastrolėms.

Įdomu tai, kad  G. Kremeris subūrė šį orkestrą savo 50-mečio proga, sumanęs taip atiduoti duoklę gimtajam Baltijos regionui, grįžti prie savo šaknų (menininkas yra gimęs Rygoje). Tad drauge su orkestru savo 70-ąjį jubiliejų švęs ir maestro.

„Esu laimingas, kad galiu dalytis atradimų aistra su jaunosios kartos atlikėjais. Ši patirtis mane praturtina,  leidžia pamiršti mūsų amžiaus skirtumą, skatina siekti svajonių”, - neseniai kalbėjo G. Kremeris JAV žiniasklaidai. Jo svajonės, regis, jau išsipildė su kaupu. „Kremerata Baltica“ tapo puikia Baltijos kultūros ambasadore. Ji užkariavo daugiau kaip 50 šalių ir 600 miestų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje bei Europoje, pristatė ten ryškiausius savo regiono talentus.  

Kolektyvas pelnė nemažai prestižinių apdovanojimų: 2001 metais  už Wolfgangui Amadejui Mozartui skirtą albumą – „Grammy“, 2014-aisiais buvo nominuotas antrajam „Grammy” už pamiršto lenkų kompozitoriaus Mieczyslawo Weinbergo (1919–1996) muzikos dvigubą albumą, 2009-aisiais kūrybinga orkestro veikla buvo įvertinta japonų „Praemium Imperiale“ prizu.

Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad „Kremerata Baltica“ išugdė didžiulį būrį iškilių menininkų, kurie šiandien atstovauja savo šalims garsiuose pasaulio kolektyvuose ir scenose, skleidžia ten iš G. Kremerio perimtus aukštus muzikinius bei etinius idealus.

„Mūsų, muzikantų, tikslas yra skleisti harmoniją“, – neabejoja G. Kremeris ir daro tai su savo kolektyvu visais jiems prieinamais būdais, netgi rengdami solidarumo su politinių represijų aukomis akcijas.

Su šiuo orkestru negali koncertuoti bet kas – scena su juo dalijasi iškiliausios muzikos pasaulio asmenybės. „Kremerata Baltica“ programose yra dalyvavusios tokios žvaigždės kaip sopranas Jessye Norman, pianistai Marta Argerich ir Jevgenijus Kisinas, violončelininkai Yo-Yo Ma, Miša Maiskis, dirigentai Simonas Rattlas, Esa-Pekka Salonenas, Kentas Nagano, Vladimiras Aškenazis ir daugelis kitų. Su orkestru muzikavo ir ryškiausi lietuvių talentai – dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, pianistai Andrius Žlabys ir Lukas Geniušas.

Nepamirštamų akimirkų gerbėjai sulauks ir jubiliejiniame ture – po 20-mečio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje 2017-ųjų vasarį kolektyvas planuoja aplankyti nemažai Europos miestų, sezoną užbaigdami koncertais Azijoje.