Natūralus grožis

Iš natūralių akmenų sukurti angelai, paukščiai, gėlės, medžiai, žmonės, gyvenimo kasdienybės, liaudies tradicijų ir modernizmo stiliaus įkvėpti objektai – darbščios rankos ir sumanumas gali realizuoti pačias drąsiausias kūrybines idėjas.

"Gamta – visų mano darbų bendraautorė, – šypsosi K.Šliupas, daugiau nei prieš dešimt metų pajutęs trauką natūraliems akmenims. – Kai kas akmenis padengia apsauginėmis medžiagomis, lakuoja – kad nuolat blizgėtų, neapsamanotų, o man gražu, kai akmuo gyvas – neplastmasinis, kalba su žmogumi."

Ieškodamas kūrybinės medžiagos K.Šliupas išvaikščiojo Kauno rajoną, žingsniais išmatavo savo gimtojo Šiaulių krašto palaukes, nuolat užsuka į Jonavos, Jurbarko karjerus.

Ne visi akmenys tinka kūrybai: jis renkasi tvirtą granitą arba kalkakmenį, didelę reikšmę turi ne tik dydis, svarbu graži, įdomi, originali forma. Menininko namų kieme pūpso kelios krūvos pagal formą surūšiuotų akmenų – apvalūs, plokštesni, ovalo, kiaušinio, širdies, lašo formos... Atrodo, tik turėk įkvėpimo kurti.

Svarbi – forma

"Ne taip paprasta: sumanymų – keleriems metams į priekį, tačiau viskas priklauso nuo akmens – jis diktuoja, ką ir kaip daryti. Todėl, kai randu kokį unikalų egzempliorių, saugau it aukso kiaušinį: baisu, nuriedės, nukris ir nuskils koks kampas – toks akmuo skulptūrai jau netinkamas", – aiškina kaunietis.

Dėl akmens unikalumo antros tokios pačios skulptūros jis net ir labai norėdamas negalėtų sukurti. Neretai Kęstučiui tenka ilgai vargti, kol parenka du vienas į kitą panašius sparnus savo mėgstamiems skulptūrų personažams – angelams. Kartą itin pasisekė: rado akmenį tarsi angelo galvą iš karto su aureole.

"Bet kokios skulptūros atspirties taškas – akmens forma. Būna, kad bergždžiai vaikštau nuo krūvos prie krūvos arba ilgai stoviu, kol pasiseka įžvelgi akmens savitumą, o kartais randu palaukėje ir jau žinau, ką iš to akmens darysiu, – dalijasi kūrybos vargais ir džiaugsmais pašnekovas. – Skulptūrą "Dručkis" sukūriau ant pilvoto akmens uždėjęs įdomios formos galvą. Kelerius metus saugojau unikalios žmogaus galvos ir kūno formos akmenį, kol radau "sijoną". Sujungus abu išėjo daili mergaitės skulptūra, kurią pakėliau ant varinių kojų – atrodo labai elegantiškai."

Menininko akiratyje – ir gyvenimo įvykiai: Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga jis sukūrė skulptūrą "Lietuvos 100-metis", Kauno tarpukario architektūros modernizmu alsuoja 3 m aukščio skulptūra "Saulutė", iš kruopščiai kaupiamų širdies formos akmenų jis žada daryti didžiulį medį jaunavedžiams – smagu bus prie jo įsiamžinti.

Ekspozicija kieme

Kęstutis pasakoja, kad meilę amatams jam įskiepijo tėtis, tad neatsitiktinai pasirinko statybininko-architekto specialybę, vėliau ilgai dirbo su medžiu. Akmuo jo gyvenime atsirado tėviškėje slaugant sergantį tėvą.

"Be darbo sėdėti nemoku, tad prisirinkau akmenėlių ir laisvalaikiu pradėjau daryti gėlėms vazonus. Pirmieji buvo paprasti, nedideli, vėliau ant jų šonų pradėjau dėlioti spalvotus raštus, didinau apimtį – vazonas svėrė apie 200 kg. Deja, tuomet nedaug kam jų reikėjo, bet natūralaus akmens grožis taip mane įtraukė, tad pagalvojau: kodėl nebandžius kurti skulptūrų?" – prisimena savo kūrybos pradžią K.Šliupas.

Į parodas, muges tai, ką norėčiau, negaliu atvežti. Beveik visą savo "nekilnojamą turtą" esu priverstas eksponuoti kieme.

Skulptūrose jis akmenų neklijuoja – sujungia metaliniais strypais. Darbų nevengia papildyti laukuose rastomis ar turguje pirktomis senomis aprūdijusiomis metalinėmis detalėmis – pasagomis, spynomis, grandinėmis, padargų dalimis, kartais ir pats kažką išlaksto, sukonstruoja iš metalo strypų ir džiaugiasi, jei jo menas taip pat pasidengia išvaizdžiu raudonu vario spalvos atspalviu. Gražu tai, kas natūralu, kas harmoningai dera aplinkoje.

"Skulptūros – įvairaus dydžio, kai kurios – 3 m aukščio. Tokių be specialaus krano neatkelsi. Į parodas, muges tai, ką norėčiau, negaliu atvežti. Beveik visą savo "nekilnojamą turtą" esu priverstas eksponuoti kieme", – juokiasi kūrėjas.

Pradėjus dirbti, Kęstučiui sustoti sunku – labai jau maga pasigrožėti rezultatu. O jis beveik visuomet būna toks, ką menininkas planavo, piešė eskize, nebent dirbant netyčia nuskyla kampas ar sutrupa akmuo. Bet nesėkmė kartais būna labai vietoje – gimsta kur kas originalesnis kūrinys.

"Kiekviena skulptūra – išjausta, išglostyta, kaip vaikas, todėl gaila su ja atsisveikinti. Vis dėlto širdis pilna džiaugsmo: darau tai, kas man miela ir kas žmonėms patinka, – šypsosi pašnekovas. – Skirtingoje aplinkoje, skirtingu metų laiku ta pati skulptūra atrodo vis kitaip. Žmonės nesusimąsto, tačiau mažesni natūralaus akmens darbai dera ir nuosavo namo interjere, ideali vieta – prie židinio, oranžerija."

Praktiški daiktai

Neretai iš pajūrio parsivežame jūros nugludintų akmenėlių. Vieni juos įkurdina gėlyne, panaudoja takeliams ar apklijuoja lauko vazonus, tačiau iš jų galima sukurti ir itin įdomių namų interjero detalių.

Viena tokių – grindų kilimėlis. Jis – ne tik originali dekoro detalė, bet ir puiki masažinė priemonė. Šiam tikslui labiausiai tiks smulkesni, aštresni akmenėliai, o konkrečiam ornamentui ar paveikslui sukurti juos teks atsirinkti pagal formą, spalvas ir dydį, kruopščiai priklijuoti prie tvirto pagrindo.

Iš mažų, vienodai plokščių akmenukų nesunku padaryti padėkliuką karštam puodui, arbatinukui ar vazai pastatyti, o gal kas sumanys atnaujinti seną laikrodį, papuošti veidrodžio rėmus?

Tiek modernaus, tiek natūralistinio stiliaus interjero akcentu taps nugludintais akmenimis dekoruotas kavos staliukas, netradiciniai kabliukai virtuvės ar vonios rankšluosčiams.

Mažiausia pastangų reikės grakščioms žvakidėms padaryti, didžiausias iššūkis – išraiškingos faktūros dėlione paversti kambario sieną.