„Negalime teisti ar išteisinti istorijos įvykių ir juose dalyvaujančių herojų. Intrigos... Jos yra neatskiriama valdančiojo elito dalis. Intrigos visada ten, kur valdžia ir pinigai“, - savo operos „Karalienė Bona“ siužeto vingius komentuoja kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Į šį Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklį, rodomą senojoje Vilniaus operoje - Lietuvos rusų dramos teatre, Vilniaus operos festivalis kviečia birželio 12 d.

Kompozitorius G.Kuprevičius operoje atgręžia žiūrovus į karalienę Boną, kaip itin svarią ir nemažai įtakos Lietuvos pažangai dariusią asmenybę. „Žmonės manęs klausia - kodėl operos pavadinime ne Barboros Radvilaitės, Žygimanto Augusto, netgi ne Goštautų, Vytauto Didžiojo ar Gedimino vardai? Kodėl pasirinkau karalienę Boną Sforcą? - pasakojo kompozitorius G.Kuprevičius. - Aš ne istorikas, bet man pasirodė, kad šita moteris Lietuvos politikai ir kultūrai yra suteikusi tam tikrus impulsus, kurių galbūt nedavė kiti dideli istorinių epochų žmonės. Tuo labiau, kad yra labai daug naujų ir naujai interpretuojamų dokumentų, kurie byloja, kad karalienės Bonos vaidmuo Lenkijos ir Lietuvos istorijoje yra neįkainojamas, turintis daug teigiamų pasekmių.

Operą „Karalienė Bona“ pastatė meno vadovas Gintas Žilys, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografė Vesta Grabštaitė. Spektaklio premjera įvyko 2002 m., iki šiol yra teatro repertuare, yra mėgstama ir lankoma publikos.

Pagrindinės partijos atlikėja Sabina Martinaitytė už šį vaidmenį įvertinta Kauno teatralų „Fortūnos” prizu ir Lietuvos Kultūros ministerijos premija. „Fortūnos” diplomais įvertinti režisierius G.Žilys ir dirigentas V.Visockis. Kitas partijas operoje dainuoja Vytautas Juozapaitis, Rita Preikšaitė, Mindaugas Zimkus, Tomas Ladiga, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas.

„Karalienės Bonos“ spektaklis Vilniaus operos festivalyje - savotiška premjera, nes specialiai šiam festivaliui Giedrius Kuprevičius parengė naują, papildytą operos redakciją. Iš naujo buvo parašytos „Bučinių arija“ Barborai - Ritai Preikšaitei ir arijozo „Liaukis, Augustai, raudot“ - Žygimantui - Vytautui Juozapaičiui, naujai suredaguoti instrumentiniai intarpai, suteikiantys kūriniui naujų spalvų.