Nuo Skandinavijos iki Peru, garbinama savame krašte ir svetur, suburianti įspūdingus kiekius žiūrovų, savo muzikinius talentus ir pašėlusią energiją demonstruojanti jaukiose ir įspūdingo dydžio salėse bei Karališkų rūmų aplinkoje, Gunhild devintame dešimtmetyje nuskynė savo pirmąją lauro šakelę – Luiso Armstrongo stipendiją, o XXI amžiuje savo biografijos kolekciją pratęsė pildydama svariausiais Švedijos apdovanojimais ir stipendijomis (Kobe Jazz Street apdovanojimas, 2009 Švedijos dainų autorių, kompozitorių ir autorių stipendija (SKAP) ir kt.). Reikšmingas paskutinių metų įvertinimas – 2016 m. švedų džiazo žvaigždės, trimitininko, kompozitoriaus Thore Ehriling stipendija.

Sėkmės paslaptis

G. Carling groja trombonu, dūdmaišiu, trimitu ir dažnai pademonstruoja visus savo įgūdžius viename pasirodyme, tačiau svarbiausia – scenoje ji jaučiasi puikiai ir viską atlieka nepriekaištingai bei lengvai. Instrumentinius elementus atlikėja žaismingai „perjungia“ į dainavimą, stepo žingsnelius – į cirko elementus. Ji kuria muziką ir tekstus, improvizuoja, o siekdama maksimalių šokio rezultatų, Gunhild 2004 metais varžėsi žymiame švedų televizijos šou „Let‘s dance“ ir pelnė trečią vietą.

Ji garsėja savo pasirodymais, kuriuose vienu metu groja trimis trimitais. Dar labiau atlikėja tapo žinoma kai 2010 metais tapo eksperte – komentatore Dansbandskampen muzikiniame šou. Kalbos turtingumas, įžvalgų taiklumas ir atviras bendravimas tapo dar vienu matomu ir nuolat aptariamu jos gebėjimu. Ar dainuotų, ar grotų – viską Gunhild daro su energija, tačiau išlaikydama stilių. Visos turimos savybės ją priartina prie tokių tituluojamų pramogų pasaulio įžymybių kaip Björk, Yello, Les Négresses Vertes, Christina Aguilera ar Marilyn Manson.

Atlikėjos pasirodymams sunku pritaikyti vieną ar kelis žodžius. Jos buvimas scenoje – veiksmas, kurį galima palyginti su aukšta temperatūra, žaibuojančiomis elektros įkrovomis. Skirtumas tik tas, kad atlikėjos siunčiamos „įtampos“ nėra pavojingos, priešingai – užkrečiančios pozityvia nuotaika ir ilgam. Nuo stilingo šou iki betarpiško flirto su publika – tokia yra Gunhild pasirodymų finalų esmė, tačiau kiekvieną kartą ji sugalvoja parengti specialų ingridientą – surengti visų savo talentų ekspoziciją ir paversti pasirodymą... detektyvu, netikėtai scenoje pasirodžius magui. Ekstremalūs triukai, šou elementai ir tokios gudrybės kaip dingę batai trumpam atitraukia publiką nuo ritmingo svingavimo, bet kartu ir ją įaudrina. Be nuolatinio jos programos palydovo – bigbendo, pasirodymuose dažnai galima pamatyti lindyhopo šokėjus, styginių trio ir dar daugiau visokių Gunhild spontaniškai sugalvotų „personažų“. Retro komplektas, apimantis auksinę svingo erą, judesio staigumą ir laisvumą, blizgančius apdarus, ekspresyvius ir ilgesingus bliuzo garsus. Po vieno pasirodymo buvo itin taikliai nusakytas jos muzikinis – sceninis įvaizdis: „lyg kažkas girdėta, kažkas – nauja, kažkas pasiskolinta ir kažkas – melsva..."

Pasirodymas karaliui

Savo krašte atlikėja vadinama nacionaliniu turtu, svingo karaliene, uraganu, tačiau reikia pridėti, kad atlikėja pasižymi paprastumu, savo pasirodymų metu nuoširdžiai bendraujanti su publika ir visada siekianti, anot Gunhild, suteikti jai retą progą pasijusti jaunatviškais ir laimingais. 2011 metais jai suteiktas Švedijos garbės pilietės vardas.

2013 metais Gunhild su savo grupe „Carling Big Band“ pasirodė Karališkuose rūmuose Stokholme, o po kelių metų – vėl grojo karaliui Karoliui XVI Gustavui jo 70 – mečio šventėje. Adoruodama savo karaliui ir žinodama, kad jam patinga svingas ir džiazas, Gunhild skiria savo knygą „Gunhild Carling karaliui – karališki džiazo hitai“ ("Till Kungen från Gunhild Carling - The Royal Hits of Jazz"). Paklausta, ar ji tikra, kad karalius išmoks groti, atlikėja nesutriko „aš jam padėsiu“. Atlikėja teigia, kad knyga skirta pradedantiesiems, todėl kiekvienam pagal ją galima išmokti groti ir improvizuoti, o jei mokytųsi karalius – ji jam pagelbėtų...

Lietuvos publika išskirtinę galimybę koncertų salėse išvysti G. Carling kartu su Kauno bigbendu turės lapkričio 3-5 d. trijuose didžiausiuose miestuose – Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

„Neabejoju, kad nuėjęs į šį koncertą patirsiu kažką nauja – geros muzikos ir šou idėjų, todėl sakau jums – negalima šio susitikimo pražiopsoti ir bilietą į šį koncertą jau turiu“ – savo ketinimus išduoda „Lietuvos džiazo Korleone“ vadinamas, Kaunas Jazz festivalio sumanytojas, organizatorius ir ilgametis jo rengėjas Jonas Jučas.