Jis dviejose misijose vadovavo Lietuvos karo lauko ligoninei Afganistane, Goro provincijoje, dirbo Vokietijos karo ligoninėje Kabule.

Karo gydytojas sako, kad be tiesiogiai su darbu susijusių reikalų gilinosi ir į Afganistano kasdienybę: papročius, tradicijas, žmonių mentalitetą.

Kaip jis pabrėžia, 90 proc. darbo buvo susiję su civiliais, vietos gyventojais, o paskutinėje misijoje gydė beveik vien tik vaikus.

„Visų pirma į akis krinta skurdas, egzotinės, sunkios ligos, didelis vaikų mirtingumas. Praktiškai kas ketvirtas vaikas miršta nesulaukęs 5 metų. Nesu pediatras, bet įgyta patirtis lėmė tai, kad išgydžiau kelis tikrai sunkiai sergančius vaikus“, – pasakoja V. Kočiubaitis.

Pasak jo, po kelių išgydytų vaikų karo gydytojui juos pradėjo tiesiog nešte nešti.

Plačiau apie šią patirtį sutalpinusią knygą – pokalbio įraše.