Šie metai Seimo yra skiriami 100-osioms Marijos Gimbutienės gimimo metinėms, tad ir festivalis remsis šios archeologės, istorikės, archeomitologės mitologiniais tyrinėjimais, todėl veiklose dominuos tema „Deivės ir dievai“.

Salantų regioniniame parke esantis Kartenos piliakalnio kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ne tik kaip istorinių, archeologinių vertybių turintis objektas, bet ir kaip mitologinis dėl jame išlikusio baltiškojo mitologinio paveldo (mitų ir legendų, mitologinio akmens, vadinamo Laumės kūliu, stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės). Atsižvelgiant į tai, kaip stipriai susijusi mitologija ir dievų bei dievybių kultas su supančia gamta, šiemet Kartenos festivalyje bus siekiama atskleisti, kaip Kartenos piliakalnio erdvėje galėjo egzistuoti kuršiški, baltiški dievai ir deivės, kaip tai veikė žmonių sąmonę ir ar formuoja šių dienų žmogaus tapatumo raišką visame kultūriniame kraštovaizdyje.

Kaip ir kasmet, Kartenos festivalio dienos rytas pradedamas septynių piliakalnių pėsčiųjų žygiu, kurio metu žygeiviai aplanko septynis Salantų regioninio parko piliakalnius, susipažįsta su jų istorijomis, juos supančia gamtine aplinka, Salantų regioninio parko išskirtine verte.

Festivalio metu bus filmuojamos tinklalaidės „7 Salantų regioninio parko piliakalniai“, skirtos M. Gimbutienės gimimo 100-osioms metinėms, kuriose apie Salantų regioninio parko piliakalnių istoriją, archeologiją bei mitologiją kalbės Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, Salantų regioninio parko direkcijos istorikas Julius Kanarskas, atkuriamosios istorijos klubo „Vilkatlakai“ atstovas Arūnas Bugvilionis. Šiose pokalbių laidose, kurias rudenį bus galima išvysti internetinėje erdvėje, bus diskutuojama, kaip istorijos, archeologijos ir etnologijos mokslų šakos tarpusavyje susijusios, koks jų palikimas šiomis dienomis išlikusiuose kultūros paveldo objektuose. Pokalbių laidos filmavimą užbaigs atkuriamosios istorijos klubo „Vilkatlakai“ pasirodymas. „Vilkatlakai“ šiemet pristatys XIII–XIV a. Baltų genčių, LDK bei tuometinių priešų Slavų, Vokiečių Ordinų karybą: interaktyvią šarvų ir ginklų ekspoziciją Kartenos piliakalnio teritorijoje įkurtoje viduramžių karių stovykloje, pademonstruos ir pristatys kovas, ikikrikščioniškojo laikotarpio Baltų genčių karinius papročius, apeigas, toteminius šokius bei mitologinius žaidimus.

Šįkart ant Kartenos piliakalnio pamatysime „Deivių ir dievų“ ugnies paveikslą, kuriame atpažinsite senojo tikėjimo požeminę, žemės ir dangaus sferas. Pirmą kartą Kartenos piliakalnio ugnies paveikslų kūrėjai Jurgita ir Tadas Žebrauskai siekia tiesioginio ryšio su žiūrovu ir kviečia įžvelgti bei atpažinti jų kūrinyje ne tik archajiškos kultūros nuotrupas, bet ir save. Dailininkai, dailės pedagogai, gyvenantys Kaune, yra ne vieno ugnies paveikslų projekto iniciatoriai, kartu su visa šeima kuriantys menines akcijas-instaliacijas Kauno bendruomenėms, o prieš šešerius metus likimas suvedė su Kartenos festivalio organizatoriais. Žebrauskų kūryba turi ypatingą reikšmę šiame renginyje, tai festivalio kulminacija, pritraukianti tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos. Sutemus ugnies paveikslas tampa ryškus, o Kartenos piliakalnio atmosfera suteikia mistikos, kurią visuomet sustiprina išskirtinė lietuvių atlikėjų muzika.

Šeštajame Kartenos festivalyje bus galima mėgautis, kaip autoriai prisistato, kūrybiniu dialogu, vykstančiu tarp Žemynos Trinkūnaitės ir Donato Bielkausko. Jų dialogas užsimezgė 2016 metais, kai kūrėjai suprato, jog eksperimentinė akustika ir liaudiškų kanklių muzikos paralelės, plėtojamos etnominimalizmo kryptimi, sudomino klausytojus, įtraukdamos juos į jausminių meditacijų pynę.

Minimalistinę, ritmingą ir švelniai psichodelinę muziką per devynerius metus išgryninę savo klausytojui duetas „Kamanių šilelis“ Kartenos festivaliui paruošė koncertinę programą, kurios metu bus pradedamas „piešti“ ugnies paveikslas. Anot Kartenos festivalio organizatorių, visada ieškoma tų grupių ir atlikėjų, kurių kūryba tiktų, derėtų, atskleistų ugnies paveikslo siunčiamą žinutę. Šiemet pasirinktas duetas „Kamanių šilelis“, kurio muzika ir muzikos tekstų turinys turi tam tikrų nuorodų ir aliuzijų į etninės, vadinamosios „World“ muzikos, klodus.

Renginį užbaigs baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos“ (Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas). „Tykumos“ autoriai ir atlikėjai nuolat reprezentuoja Lietuvos kultūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose ir meno projektuose, konceptualiais ir eksperimentiniais garsais sujungia skirtingas stilistikas kviesdami pasinerti į etniškumo ir kinematografinių garsų kupiną pasaulį.