Pasirodymais užsienyje šį kartą kūrybinį sezoną baigusio Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovai jau dalijasi būsimojo sezono planais, kuriuose – dėmesys operai.

Sėkmė Baltarusijoje

Baltarusijoje Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) dalyvavo „Lietuvos dienų“ renginiuose. Etninėje lietuvių gyvenvietėje Gervėčiuose minint Šventos trejybės bažnyčios 110-metį buvo aukojamos iškilmingos mišios, per jas atliktos Ludwigo van Beethoveno mišios C-dur, kurias atliko KVMT choras ir orkestras, solistai Rita Preikšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Mindaugas Zimkus ir Tomas Ladiga.

Tos pačios dienos vakare Baltarusijos valstybiniame akademiniame muzikiniame teatre kauniečiai pristatė šokio spektaklį „Dulkių spindesys“. „Buvome sutikti itin šiltai, – apie vaidinimo sėkmę pasakojo KVMT vadovas Benjaminas Želvys. – Salė plojimais ilgai nepaleido nusilenkti išėjusių šokėjų spektaklio kūrybinės grupės.“

Ir nors dabar vasara, teatralams – atostogų metas, tačiau jau dėliojami būsimojo sezono akcentai. „Planuose – dėmesys operos žanrui, teatras pakvies žiūrovus ne tik į trijų operų premjeras, bet ir į koncertines programas, kuriose skambės gražiausios žinomų ar rečiau skambančių operų fragmentai, juolab kad šie metai skiriami iškilių šio žanro korifėjų Giuseppe's Verdi ir Richardo Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms“, – planais dalijosi Muzikinio teatro reklamos ir informacijos vadovė Lina Stankevičiūtė.

Pirmasis premjerinis vakaras, juo teatras ir pradės sezoną rugsėjo pabaigoje, pateiks dvi vienaveiksmes operas – Giacomo Puccini „Džanį Skikį“ ir Gioachino Rossini „Vedybų vekselį“. Pasak abiejų operų režisieriaus Nerijaus Petroko, šiuos spektaklius vienija farso žanras, siužetuose – jaunos poros už savo romantišką meilę grumiasi nelygioje kovoje su materialia miesčioniška aplinka, o joje, kaip žinia, iš pradžių laimi klastotės ir vien turtiniai interesai. „Bet tik iš pradžių, – pabrėžė būsimųjų spektaklių režisierius, – istorija baigiasi laimingai – miesčioniškumas išjuokiamas ir pasmerkiamas. Ir tebūnie tai viltinga, nors ir naivu.“

Premjera Estijoje

Viena kito Kauno muzikinio teatro sezono premjerų jau įvyko Estijoje. Kauno teatro choro ir orkestro artistai ir keletas solistų drauge su dainininkais iš kitų šalių birželio pradžioje dalyvavo rusų kompozitoriaus Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ premjeroje Piarnu miesto teatre „Endla“. „Ši premjera – jau antrą kartą vykdomas bendras Kauno teatro ir estų tarptautinio operos festivalio “PromFest„ projektas, – pasakojo L.Stankevičiūtė. – Festivalio menininkų komanda ir jos idėjinis lyderis, žinomas estų dirigentas Erki Pehkas kas dveji metai rengia tarptautinį Klaudios Taev jaunųjų dainininkų konkursą, o jo nugalėtojas gauna puikią progą dainuoti pagrindinę partiją pasirinktoje operoje.“

Šį kartą festivalio žvaigždėmis tapo prieš dvejus metus konkursą laimėjusi jauna latvių dainininkė Elina Šimkus, „Caro sužadėtinėje“ dainuojanti pagrindinę pirklio dukters Marfos partiją, ir baltarusių bosas Andrejus Savčenka,  operoje atlikęs opričniko Grigorijaus Griaznojaus vaidmenį. Marfos priešininkės Liubašos partiją dainavo garsi ukrainiečių dainininkė Angelina Švačka, gerai žinoma ir Lietuvos operos gerbėjams, prieš dešimtmetį klausytojus kerėjusi Carmen partija. Projekte buvo pakviestas dainuoti ir profesorius Vladimiras Prudnikovas, ne kartą buvęs K.Taev dainininkų konkurso žiūri nariu ir pirmininku. Kitus vaidmenis operoje „Caro sužadėtinė“ atliko Kauno muzikinio teatro solistai Nomeda Vilkanauskaitė, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas. Solistų ansamblį papildė ir jauna solistė Jomantė Šležaitė, dainavusi Duniašos partiją, ir dalyvaujanti šiųmečiame K.Taev jaunųjų dainininkų konkurse.

Netradicinė interpretacija

N.Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ – reta viešnia Vakarų Europos teatrų scenose, tačiau spektaklio kūrybinei grupei šis kūrinys imponavo siužeto universalumu ir amžinu pateikiamų vertybių aktualumu, nors veikiantieji asmenys yra realios istorinės personos.

Levo Mėjaus dramos, pagal kurią parašytas operos libretas, herojų likimus valdo pavydas, valdžios geismas, pinigai ir tik tragiška baigtis sukrečia tuos, kurie užmiršo tikėjimo priesakus: nežudyk, nevok, negeisk svetimo vyro ar moters, nenuodyk piktais kėslais savo sielos.

Pasak operos režisieriaus ir choreografo Teeto Kasko, operoje atspindimos XVI a. vertybės nepakito ir iki mūsų dienų, ir nors siužeto įvykiai turi konkretų istorinį kontekstą, tačiau pirmiausia tai – žmogiškoji tragedija.

„Caro sužadėtinės“ scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurmsas operą interpretavo netradiciškai, žiūrovams pateikdamas itin modernią, gal net kiek šokiruojančią versiją, kupiną mitologinės simbolikos, derinamos su šiuolaikinėmis vizualinėmis medžiagomis. Pagrindinis scenovaizdžio akcentas – elnias – religinis, mitologinis ženklas, simbolizuojantis Rojaus gyvenimo medį, ragai – jo šakas. Elnias – ir kilnumo bei dvasios stiprybės simbolis. Tamsos jėgas čia vaizduoja šuns galvos, kurias prie balnų tvirtindavosi caro Ivano Rūsčiojo opričnikai.

Vis dėlto svarbiausi šiame spektaklyje yra atlikėjai – solistai, jiems talkinę ir dar vienu mistiniu operos personažu tapę choro artistai bei orkestro muzikantai. „Dainininkų meistriškumas, plati emocijų skalė, natūraliai perteikti herojų paveikslai kuria įspūdingą šventę, kurios liudytojais turės progą pabūti ir Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai, kai “Caro sužadėtinė„ rudenį atkeliaus į šio teatro sceną“, – įsitikinusi L.Stankevičiūtė.