- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kino legenda G. Lukšas prisimena, kaip ilgai ieškojo savojo Beno
-
Kino legenda G. Lukšas prisimena, kaip ilgai ieškojo savojo Beno
-
Kino legenda G. Lukšas prisimena, kaip ilgai ieškojo savojo Beno
-
Kino legenda G. Lukšas prisimena, kaip ilgai ieškojo savojo Beno
-
Kino legenda G. Lukšas prisimena, kaip ilgai ieškojo savojo Beno
„Tas filmas – tarsi senoje knygoje rastas rudeninis lapas – vis gelsta, ruduoja, bet nuostabu žinoti, kad filmas gyvas, kad, nors ir ne restauruotas, ne skaitmenizuotas, vis dar įdomus jaunam žiūrovui“, – džiaugėsi Lietuvos kino legenda, režisierius Gytis Lukšas. Jo filmas „Mano vaikystės ruduo“ kitą savaitę atkeliauja į Anykščius, į kultūros festivalį „Purpurinis vakaras“.
Kino režisierius G. Lukšas pasakojo, kad filmo „Mano vaikystės ruduo“ jo karjeroje galėjo ir nebūti.
„Tuo metu buvau ką tik baigęs filmuoti „Virto ąžuolai“. Metų vidurys, man skambina iš Kino studijos, sako, gelbėk, reikia skubiai, iki gruodžio, sukurti filmą, kad įgyvendintume metų planą. Reikia, tai reikia – pradėjau ieškoti medžiagos. Radau rašytojo Juozo Apučio novelių triptiką, įkalbinau jį kartu rašyti scenarijų. Scenarijus skubiai patvirtinamas, Lietuvoje kaip tik prasideda nuostabaus grožio ruduo ir mes pradedame filmuoti“.
Nuo seno žavėjęsis rašytojo J. Apučio kūryba, po bendro scenarijaus rašymo ir filmavimų, režisierius visam gyvenimui įgijo draugą.
„Ir su daugeliu taip – man lengva dirbti su draugais, – prisipažino. – Filmo operatorius Jonas Tomaševičius, filmo kompozitorius Viačeslavas Ganelinas, aktorius Algimantas Masiulis, Beno tėvą suvaidinęs rašytojas Eugenijus Ignatavičius – visi tapome draugais, nuolat bendravome ir bendraujame. Aš supratau, kad kurti galiu tik su draugais“.
Apie tai, kas vaidins pagrindinį filmo personažą, režisierius pasakojo leidęs sau galvoti dar rašydamas scenarijų.
„Aš, tada pradedantysis režisierius, drįsau svajoti, kad mano filme suvaidins tikra to meto žvaigždė – Algis Masiulis. Visą gyvenimą likau jam nepaprastai dėkingas, kad sutiko šio vaidmens imtis. Rašydami scenarijų apie jį galvojome, daug ką keitėme, dėjome žodžius būtent į šio aktoriaus lūpas. J. Aputis išmintingai tai leido daryti“, – sakė G. Lukšas.
A. Mockaus nuotr.
Kartu su filmo kostiumų dailininke Irena Vabaliene filmo režisierius ieškojo aktoriui specialių drabužių.
„Man norėjosi, kad jo įvaizdis ekrane sukeltų vėją, – radome ir skrybėlę, ir plevėsuojantį apsiaustą. Dirbti su Algiu nebuvo lengva, bet labai įdomu, neabejoju, kad mūsų ginčai personažui išėjo į naudą. Vėliau, vieną naktį Algis man paskambino iš Jaltos, kur filmavosi ir pasakė: „Žinai, Lukšai, ačiū, jei kada prireiks tokio artisto kaip Algis Masiulis, skambink, aš visuose tavo filmuose filmuosiuosi, nes supratau, kad kine galiu būti ne tik intelektualus fašistas“. Beje, savo pažadą Algis ištesėjo, net jei būdavo mažytis vaidmuo, atvažiuodavo filmuotis. Ir asmeninis mūsų ryšys liko stiprus visą gyvenimą, iki pat jo mirties, daug iš jo išmokau, jis mane užkrėsdavo savo matymu, pasaulio suvokimu“.
Kiek daugiau bėdų, G. Lukšas pasakoja, buvę su Beno vaidmens atlikėju.
„Ilgai jo ieškojau, kol, vieną dieną, visiškai nusiminęs atsisėdau savo namų kieme ant suolelio, – prisiminė. – Staiga matau, kaip pro mane eina išstypęs berniūkštis rausvais plaukais. Viduje net sudrebėjo: taigi, tavo Benas eina! Atsistojau, pasivijau ir pakviečiau į filmavimo bandymus“.
Režisieriui kiek gaila, kad jo atrastas Arūnas Bulika aktoriumi taip ir netapo, tačiau po daug metų sutikęs G. Lukšą jam prisipažino, kad filmas veikė jo gyvenime – jis tapo labiau Teofiliu, su kuriuos filme nuolat ginčydavosi, nei skaidrių ir romantiškų svajonių kupinu paties herojumi Benu.
„Kinas tampa gyvenimu, jei jį kuri iš tikrųjų, – įsitikinęs režisierius. – Jei iš tiesų išgyveni tą laiką, jei netaupai savęs. O tai vyko, kai kūrėme „Mano vaikystės rudenį“ – tikrai nesitaupėme, neskaičiavome dienų ir naktų, valandų ir minučių. Filmas man nebuvo darbas, kurį, parėjęs namo, užmiršti, filmas man buvo kartu su draugais pragyventas laikas. Esu nepaprastai jiems dėkingas, juk be jų filmo ir nebūtų buvę tokio, koks jis yra“.
Benas – dar nėra suaugęs žmogus, bet jau ir nebe vaikas. Kaip šiame persilaužimo laike jo gimtąjį kaimą aplankė keli nauji žmonės. Pirmiausiai – jaunos matininkės Rita ir Vilija. Tarp Vilijos ir Beno užsimezga simpatija, bet studentes iškviečia grįžti, o jų darbo tęsti į kaimą atvyksta pražilęs, tačiau dar guvus Teofilis. Kadaise jis buvo aktorius, bet metė „kartoti svetimus tekstus“, nusivylė ir moterimis, ėmė gerti, o šiandien negaili ironijos ir sau pačiam, ir romantiškajam Benui. Pastarasis šiaušiasi, tačiau ateivio skepsis jį paliečia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai2
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...
-
Europą sužavėję „El Conde de Torrefiel“ atvyksta į Lietuvą: pristatys spektaklį gamtoje2
Jau netrukus Lietuvos publika galės susipažinti su žiūrovus visoje Europoje sužavėjusia Ispanijos šokio ir teatro trupe „El Conde de Torrefiel“. Spalį kūrėjai pasirodys „Sirenų“ festivalyje Vilniuje, o jau visai n...
-
Festivalio „ConTempo“ programoje – eksperimentuojanti ir atvira Lietuvos scena
Eksperimentinė, kūrybinga ir drąsiai tyrinėjanti naujas teritorijas – tokia yra artėjančio scenos menų festivalio „ConTempo“ lietuvių kūrėjų programos dalis. Repertuare – pripažinti, nacionaliniais apdovanojimais įver...
-
Indų kultūra – per pažintį su joga
Klaipėdos Tautinių kultūrų centro kiemelyje vyko jogos užsiėmimai su jau septynerius metus Lietuvoje gyvenančiu jogu iš Indijos Vinney Dubey. Čia susirinkę klaipėdiečiai mokėsi ne tik įvairių pratimų, bet ir gerino emocinę bei psichologi...
-
Į Lietuvą atvyksta žinoma akrobatų trupė: pasirodymą surengs šešių metrų aukštyje
Trečią kartą į tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“ atvykstanti ištvermės akrobatų trupė „Rhizome“ jau spėjo sužavėti Lietuvos publiką. Jie – dideliame aukštyje ant trapecijos kybantys ir ore ...