KKC žada revoliuciją

Kultūrų komunikacijų centre, įsikūrusiame po buvusių Menininkų namų stogu, dabar tikras pavasaris. Tarp Bažnyčių ir Daržų gatvių šiuo metu sėjamos būsimų projektų idėjos.

Kultūrų komunikacijų centro (KKC) naujakuriai – toli gražu ne šios srities naujokai. Tai komanda, užgrūdinta ne tik Lietuvos, bet ir kitų kraštų kultūros vėjų bei skersvėjų. Net ir per pirmąjį, sunkiausią, kūrimosi etapą nedidelė KKC komanda klaipėdiečiams žada pasiūlyti keletą intriguojančių, gražiai mūsų miesto kultūros kontekstą papildančių projektų.

KKC direktorius Ignas Kazakevičius – puikiai uostamiesčio menuomenei pažįstamas žmogus, menotyrininkas, įvairių projektų kuratorius. Save vadina KKC administratoriumi, užtikrinančiu tinkamas sąlygas centro darbuotojams dirbti. Taip pat formuoja įstaigos, kultūrinės veiklos biudžetą.

Rūta Lysenkaitė – KKC direktoriaus pavaduotoja viešiesiems ir tarptautiniams ryšiams. Tarptautinės konferencijos „Neužšąlanti kultūra“ tęsinio kuratorė, tarpkultūrinio dialogo idėjų generatorė.

Nerijus Grigas-Pluhar – kino klubo idėjos autorius ir kuratorius. Šiuo metu dirba ir su Vokiečių dienų programa. Nerijus taip pat prižiūri rezidentūros, skirtos menininkams apsigyventi, įkūrimo darbus.

Neringa Dargytė - puiki administratorė, tvarkanti KKC biurą, ir, anot I.Kazakevičiaus, puiki idėjinė lyderė, padedanti organizuoti renginius.

Natalie Kronast – Roberto Bošo fondo kultūros vadovė, organizuojanti vokiečių kultūros dienas, taip pat prisideda prie visų KKC inicijuojamų projektų.

Žaneta Šimkūnaitė – uoli įstaigos praktikantė.

Galeristę Tatjaną Macenienę direktorius pavadino trumpų distancijų bėgike, kuri labai greitai ir kokybiškai susidoroja su eksponavimo darbais.

Tačiau, pasak I.Kazakevičiaus, šiuo metu KKC kolektyvas dar nėra galutinai susiformavęs, ieškoma naujų, kūrybingų žmonių. Apie naujakurystę, KKC tikslus, būsimus renginius kalbamės su jo direktoriumi Ignu Kazakevičiumi.

- Su Menininkų namais jau atsisveikinta prieš kelias savaites, o Kultūrų komunikacijų centras oficialiai tarsi nepradėjo savo veiklos.

- Oficialiai buvusių Menininkų namų pavadinimas į miesto registro dokumentus įrašytas sausio pradžioje. O miesto taryba jį patvirtino dar praėjusiais metais. Ir trys paskutiniai praėjusiųjų metų renginiai – kino klubas, „Neužšąlanti kultūra“ ir „Erozija“ jau buvo pristatyti su naujo pavadinimo vėliava. Na, o mūsų oficialus prisistatymas įvyks iš karto po Vokiečių kultūros dienų birželio pradžioje.

- KKC – Kultūrų komunikacijų centras ir ŠMC – Šiuolaikinio meno centras skamba panašiai. Ar jie abu turės ką nors bendra?

- Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras neturi nieko bendra su Vilniaus šiuolaikinio meno centru. Nes mūsų tikslas – pristatyti ne vien tik meną. Kultūra – kur kas platesnė sąvoka. Į ją įeina ir socialiniai, ir edukaciniai aspektai. Mūsų pavadinimas byloja ne apie kultūros fragmentų komunikaciją, o komunikaciją tarp kultūrų. Jeigu kultūrą suprastume kaip atskiros šalies, nacijos mentalitetą. Tačiau ji bus pristatoma per tam tikrą sritį – per meną, per seminarą.

- Turbūt jūs padėsite menininkams surasti kontaktus ir užmegzti ryšius su užsienio partneriais?

-Būtent tam ir steigiamas centras bei rezidentūra. Atsiras galimybė atvykusiems menininkams čia pat apsigyventi. Ir anksčiau Menininkų namuose buvo tam numatytos vietos, tačiau ši idėja liko neįgyvendinta. Tikimės, kad šiais metais KKC jau galės priimti pirmuosius gyventojus. Čia menininkai užsuks ne šiaip, pravažiuodami per Lietuvą tranzitu, bet dalyvaus mūsų rengiamuose projektuose. Taip atsiras galimybė užmegzti ryšį, kuris padės ir uostamiesčio menininkams išvykti į kitas šalis, dalyvauti ten vykstančiuose projektuose.

- Ar naujasis centras žada atsisakyti parodinės veiklos?

-Ne, jokiu būdu. Buvusiuose Menininkų namuose buvo trys erdvės, kuriose buvo eksponuojamos parodos. Dabar liko tik viena, 60 kvadratinių metrų patalpa, kurioje labai daug architektūrinių elementų. Jie šiek tiek užgožia pristatomą ekspoziciją. Manome, kad tokioje erdvėje neverta rengti tradicinio formato parodų. Mūsų galerija idealiai tinka eksperimentinio pobūdžio veiklai. Ateityje mūsų struktūra projektus leis pristatyti ir kitose miesto, šalies bei kitų „platumų“ erdvėse.

- Reiktų suprasti, kad KKC labiau domins šiuolaikiniai, eksperimentiniai menai?

Šiuo metu KKC galerijoje orientuosimės į eksperimentinio, ant tradicinės bazės išvystyto meno pristatymą. Tai parodos, dedikuotos atskiroms meno šakoms. Dabartinių meno tendencijų įtakoje pastarosios puola viena kitai į glėbį, poruojasi, transformuojasi savyje ir iš savęs. Tai gerai ar blogai – pamatysime ateityje. O dabar mes tik leidžiame autoriams tai daryti. Skatiname evoliuciją, darome revoliuciją!

- Ar Kultūrų komunikacijų centras lauks idėjų iš šalies, ar pats jas generuos ir įgyvendins?

- Šiuo metu mums svarbiausia sukurti struktūrą, kuri leistų vėliau rengti projektus, per kuriuos priviliosime partnerius ar atlikėjus. Tik patiems generuoti idėjas ir jas įgyvendinti nėra tikslinga. Tai labai brangiai kainuotų. Kad vyktų kultūrų komunikacija, reikia atrasti partnerių kitose šalyse ar Lietuvoje.

- O jeigu paprastas klaipėdietis turėtų kokią idėją, ar jis galėtų ateiti pas jus, pasiūlyti ir tikėtis, kad ji bus įgyvendinta?

-Tai ne tik įmanoma, bet ir būtina! Mes kviečiame visus siūlyti savo projektus. Jie gali būti lokalinio ar net tarptautinio pobūdžio. Svarbu, kad būtų prasmė kreiptis į mus, kaip į tarpininkus ir projekto realizacijos pagalbininkus. O ne į kitą įstaigą. Turėtų būti įrodoma, kodėl tą projektą svarbu įgyvendinti ne kokioje miesto bibliotekoje, knygyne, o KKC erdvėje ir jos apylinkėse, kur bando formuotis „alternatyvios paralelės“ – stereotipiniam kultūros, meno, edukacijos ir pan. suvokimui. Paralelės buitiniam ir vartotojiškam požiūriui į meno ir kultūros vystymąsi bei realybę.

Tik su alternatyvomis yra šiokių tokių problemų. Jeigu autorius daro ne akademinius dalykus, mano, kad vien tik pats protestas turi kažkokią vertę. Tačiau vertę turi rezultatas. Svarbu, kad jo protestas netaptų tik tuščia retorika. Svarbi kokybė. Kad žiūrovas, net ir nesuprasdamas eksperimento prasmės, matytų neprastą jo formą.

- Iš kur žadate gauti pinigų visiems tiems projektams, kuriuos ketinate įgyvendinti?

-Esame biudžetinė įstaiga 100 procentų. Gauname tam tikrą pinigų kiekį struktūrai palaikyti ir renginiams. Kreipiamės į Lietuvos ir į kitų šalių fondus. Taip pat ir į privačius rėmėjus. Tačiau vis tiek visų finansuoti negalėsime. Tai turi atitikti dabartinius mūsų įstaigos poreikius. Šiuos metus mes vadiname techninių darbų ir prioritetinių renginių pristatymo metais.

- Kokiais projektais artimiausiu metu žadate pradžiuginti klaipėdiečius?

- Greitai Lietuvos dailės muziejaus P.Domšaičio galerijoje bus oficialiai atidarytas kino klubas. Netrukus po to mūsų erdvėse tilps 40 miniatiūrų iš 8 šalių. Tai tarptautinis projektas „Mažoji m“ – tarptautinė mažosios grafikos paroda. Šiemet žada būti „labai didelės“ Vokiečių kultūros dienos. Greta jų startuos „Džiazuojantis estampas“. Rudeniop bus rengiamas tarptautinės konferencijos „Neužšąlanti kultūra“ tęsinys, skirtas kultūros paveldo pritaikymo galimybėms aptarti.

-Ačiū už pokalbį. Sėkmės generuojant ir įgyvendinant idėjas!