Klaipėda ruošiasi priimti „Europiadą“

2009-aisiais Klaipėdoje ketinama surengti iki šešių tūkstančių dalyvių iš įvairių Europos šalių sutraukiantį tarptautinį festivalį „Europiada“.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje su tarptautinio „Europiados“ komiteto prezidentu Brunu Petersu bus pasirašytas ketinimų protokolas, o 2007-ųjų vasarį – galutinė sutartis.

Prisistatėme Ispanijoje

Pasak šiemet Zamoroje (Ispanija) festivalyje dalyvavusios Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, nors galutinė sutartis ir nepasirašyta, Klaipėdos vardas jau skambėjo šiemetinėje „Europiadoje“. Miestas buvo pristatytas tradiciniame festivalio forume.

Tarp aštuonių Lietuvai atstovavusių kolektyvų festivalyje dalyvavo ir Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos ansamblis „Smiltė“.

1964 metais pirmą kartą Belgijos mieste Antverpene pradėtas rengti tarptautinis festivalis „Europiada“ sutraukia beveik visas mūsų senojo žemyno šalis. Kiekviena iš jų žavi savo menais, tradicijomis ir tik jai vienai būdingais papročiais. N.Laužikienės teigimu, šį festivalį galima vadinti Europos liaudies meno švente, nes į ją suvažiuoja ne tik autentiško folkloro kolektyvai, bet ir įvairių kraštų mėgėjų chorai, šokių ansambliai, orkestrai.

Festivalis unikalus dar ir tuo, kad neturi griežtų amžiaus ribų. Jame dalyvauja ir suaugusieji, ir vaikai. Gana dažnai „Europiadoje“ galima išvysti atvykusias šeimas su kūdikiais bei neįgaliuosius, kurie jaučiasi lygiaverčiais šventės dalyviais.

Uostamiestis tinka

Festivalis, kurio tikslas laisva ir taiki Europa, pastaraisiais metais siekia į liaudies kultūros puoselėtojų judėjimą gausiau įtraukti jaunimą ir vaikus.

Į 2007 metais Danijoje Horsteno mieste rengiamą „Europiadą“ organizatoriai ketina nemokamai priimti bent po vieną vaikų kolektyvą iš kiekvienos šalies. Beje, „Europiada“ – vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio renginių, kuriame dalyvavimas yra mokamas. Kiekvienas festivalio dalyvis turi sumokėti maždaug 100 Lt mokestį.

Dėl teisės rengti „Europiadą“ miestai varžosi ir savo eilės laukia ne vienerius metus. Norint rengti šią šventę, reikia įvykdyti gana griežtus organizatorių reikalavimus. Jau ne kartą Klaipėdoje lankęsis tarptautinio „Europiados“ komiteto prezidentas B.Petersas mano, kad mūsų uostamiestis – tinkama vieta tokiam festivaliui. Kad „Europiada“ pamažu artėja prie Klaipėdos – didelis Lietuvos atstovės tarptautiniame komitete Gražinos Aleksandravičiūtės nuopelnas ir beveik dešimtmečio nuoseklaus jos darbo rezultatas. Iš Baltijos šalių „Europiada“ vyko tik Latvijos sostinėje Rygoje 2004-aisiais.

Naudingas miestui

N.Laužikienės teigimu, surengti tokį festivalį ne tik garbė, galimybė pabūti didžiulėje Europos kultūrų šeimoje, bet ir finansinė nauda. Į miestą, kuriame rengiama „Europiada“, atvyksta nuo 4000 iki 6000 dalyvių. Jie ne tik sumoka dalyvio mokestį, iš kurio 70 proc. atitenka miestui, o 30 – tarptautiniam komitetui, bet savo pinigėlius palieka ir pirkdami suvenyrus, valgydami, keliaudami po apylinkes. Kartu su festivalio dalyviais atvyksta ir nuolat po Europą su festivaliu keliaujančių žmonių grupės. Tokiu būdu jie siekia atrasti naujus kraštus, susipažinti su jų kultūra.

Lietuva dar palyginti jauna Europos Sąjungos narė, ir apie ją kituose kraštuose gyvenančiųjų žinios gana kuklios. Pasak N.Laužikienės, norint, kad Klaipėda susidomėtų kuo daugiau „Europiados“ gerbėjų, nuo šiolei mūsų miesto vardas turėtų būti skleidžiamas kuo plačiau. Socialinio departamento direktorė paragino uostamiesčio kolektyvus aktyviai dalyvauti būsimosiose „Europiadose“ Danijoje ir Šveicarijoje, pajusti Europos šalių kultūrų pulsą ir garsinti Klaipėdą.