Uostamiesčio dailės parodų rūmuose iki rugsėjo 6-osios veikia nuotaikinga žymaus tapytojo Rimo Bičiūno kūrybos paroda „Šventės spalvos”.

A.Gudaičio mokinys

Klaipėdoje pristatomi viduriniosios kartos lietuvių dailininko vilniečio R.Bičiūno Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu sukurti piešiniai ir tapyba.

Daugiausiai pažįstama pastaroji - akį glostanti spalvų fejerija ir potėpio lengvumu, išgarsinusi autorių ne tik gimtojoje šalyje, bet ir už jos ribų. Juolab smalsu pamatyti garsaus tapytojo eskizus ir piešinius. Tai lyg žvilgsnis pro rakto skylutę į dailininko kūrybos virtuvę.

R.Bičiūnas gimė 1945-aisiais netoli Rokiškio, 1966-1972 m. studijavo pas profesorių Antaną Gudaitį Vilniaus dailės institute (dabar - Dailės akademija), kuris tuo metu buvo laikomas viena iš pažangiausių meno mokyklų visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. Studijų metais R.Bičiūnas buvo susidomėjęs fovizmu ir ekspresionizmu.

Lengvumo įspūdis

Iškart po studijų R.Bičiūnas pradėjo dalyvauti dailės parodose, 1975-aisiais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Nuo 1980-ųjų jo paveikslai pasirodė tarptautinėse parodose daugelyje Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės Amerikos šalių, jų autorius surengė kone dvi dešimtis personalinių ekspozicijų.

Dabar R.Bičiūnas žinomas kaip talentingas koloristas, savo kompozicijose, lyriškuose peizažuose ir natiurmortuose lengvai komponuojantis gamtos motyvus, figūras, daiktus, laisvai interpretuojantis portretus.

R.Bičiūno kūriniams būdinga ekspresyvi tapysena, figūrų deformacija, ryškių, kontrastingų spalvų deriniai ir... džiaugsmingas, tiesiog šventiškas lengvumo įspūdis.

Kalbama, kad šis bruožas - tai paties dailininko susikurtų tapymo taisyklių rezultatas. R.Bičiūnas savo darbuose bando sudaryti įspūdį, tarsi jie būtų nutapyti a la prima - greitai, vienu prisėdimu. Iš tikrųjų retai taip būna.

Liepsnoja spalvomis

Nepaprastai svarbią vietą tapytojo darbuose užima spalva. Galima sakyti, spalvų gamoje - R.Bičiūno paveikslų striprybė. Jo tapyba tiesiog liepsnoja spalvomis, kurios dar labiau sustiprina šventės įspūdį. Šviesios, spalvų prisodrintos R.Bičiūno drobės artimos garsiajai Paryžiaus mokyklai, kurios tradiciją Lietuvoje tęsė A.Gudaitis, Algirdas Petrulis, Jonas Čeponis.

Paties dailininko teigimu, linijos ir spalvos mums gali sukurti melodiją. Ją R.Bičiūno paveiksluose „groja” ir jų optimizmu trykštantys personažai - moterys, gėlės, paukščiai. Jo moterys - paslaptingos, vylingos, ekscentriškos ir vėlgi šventiškos. Galima pamanyti, kad dailininkas gyvena triukšmingą bohemišką gyvenimą, kuriame nuolat liejasi raudonas vynas, juokiasi merginos ir žydi gėlės. Iš tiesų jo kasdienybė rami, ir jam pačiam būdingas susikaupimas.

Dabar 63-ejų tapytojas Vilniuje turi nuosavą studiją „Paletė”, skirtą mokomiesiems tikslams. Jis moko piešimo technikos, kompozicijos, dailės ir pats vis dar daug tapo.