Neseniai įvykusioje konferencijoje „Idėja Lietuvai“ istorikas Alfredas Bumblauskas išskyrė 3 pagrindinius Lietuvos stebuklus: Vytauto Didžiojo laikus, tautinį atgimimą ir klestėjimą tarpukariu bei Sovietų Sąjungos sugriuvimą. Plačiau kalbėdamas apie tarpukarį istorikas tikino, jog tuo laikmečiu išskirtinę vietą užėmė aviacija.

„S. Darių ir S. Girėną mes dar paprastai žinome. Tačiau kažkaip mažai kalbame apie A. Gustaitį ir jo ANBO („Antanas Nori Būti Ore“) lėktuvą, jo ekspediciją, kai ANBO lėktuvas apskrido 12 Europos sostinių“, – pasakojo A. Bumblauskas. ANBO lėktuvui, pasak jo, vertikaliai pakilti į kilometro aukštį trukdavo 50 sekundžių, kai kitiems panašiems lėktuvams prireikdavo minutės.

A. Gustaičio pavardę gerai žino aviacijos pasaulio atstovai, taip pat – Marijampolės regiono gyventojai, mat A. Gustaitis gimė Sasnavos seniūnijoje (1898 m.). A. Gustaičio biografijoje rašoma, kad jis buvo ypatingų gabumų ir turėjo retą konstruktoriaus talentą. A. Gustaitis paliko gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje.

A. Gustaičio biografijoje nurodoma, kad jis buvo Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, devynių ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Jis, be kita ko, buvo Karo aviacijos mokyklos bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aviacijos katedros dėstytojas.

Pirmą savo sukonstruotą lėktuvą A. Gustaitis pristatė 1925-aisiais – Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse sukonstruotą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu ANBO-I. Teigiama, kad ANBO trumpinį galima šifruoti dvejopai: „Antanas Nori Būti Ore“ arba, pasak kitų šaltinių, pavadinimas gali būti ir pagal Antano bei žmonos Bronės vardus.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Rašoma, kad A. Gustaičio valdomi lėktuvai stebino staigiais posūkiais, greitu pakilimu, sklandžiu nusileidimu.

Kiek vėliau A. Gustaitis pradėjo lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą. 1929-aisias į oro pakilo trečiasis jo mokomasis lėktuvas ANBO-III, skirtas lakūnams lavintis. Įdomu tai, kad visus pirmuosius lėktuvus A. Gustaitis išbandydavo pats, nenorėdamas kitų statyti į pavojų. 1932-aisiais A. Gustaitis sėkmingai išbandė ir ANBO-IV. Tai buvo savo konstrukcija vienas geriausių lėktuvų, skirtas žvalgybai ir bombardavimui. Aviacijos istorikas Algirdas Gamziukas knygoje „Aviacija Lietuvoje 1919–1940 metais“ rašo, kad visi A. Gustaičio lėktuvai pasižymėjo technologiškumu, konstrukcijos paprastumu, dideliu patikimumu, geromis skridimo savybėmis.

1934-aisiais, minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines, birželio 25–liepos 19 d. A. Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV eskadrilė sėkmingai ir nepaprastai tiksliai apskrido Europą, įveikė apie 10 tūkst. km.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

1935-aisiais A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Specialistai teigia, kad vadovaujant A. Gustaičiui Lietuvos oro pajėgos labai ištobulėjo ir savo kokybe pasivijo ar net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. 

Iš viso nuo 1925 m. iki 1939 m. buvo pagaminti 66 devynių tipų ANBO gamybos lėktuvai.

Lenkėme net Suomiją

Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška pasakoja, kad sovietmečiu A. Gustaitis buvo minėti draudžiama asmenybė.

„Taip jau nutiko, kad vienintelius S. Darių ir S. Girėną buvo galima minėti. Bet A. Gustaičio nuopelnai net kur kas ryškesni už S. Dariaus ir S. Girėno. Pastarųjų žygis buvo vienkartinis aviacijos rekordų srityje, tai – kaip perlas karūnoje. Tuo metu A. Gustaičio veikla buvo plati ir fundamentali: lėktuvų gamyba, aeroklubo rėmimas, dirbtuvių lėktuvų gamybai vystymas, sklandymo vystymas. Jis buvo dėstytojas, rašė vadovėlius, daugiausia apie aerodinamiką“, – vardija G. Ramoška.

Tuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas sako, kad S. Dariaus ir S. Girėno lyginti su A. Gustaičiu negalime. „Su jais mes užaugome, su jų žygdarbiais. Jie tragiškai žuvo, tauta buvo sukrėsta. Jų žygdarbis karta iš kartos buvo vertinamas kone kaip svarbiausias įvykis Lietuvos gyvenime. Jei kalbėsime apie generolą A. Gustaitį, savaime aišku, jo indėlis į Lietuvos aviaciją yra milžiniškas, netgi tarptautinėje plotmėje“, – LRT.lt kalbėjo A. Pociūnas.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. 1941-aisiais A. Gustaitis buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės dėl „etatų mažinimo“. Prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, A. Gustaitis nusprendė trauktis iš Lietuvos – 1941-aisiais traukiniu Kaunas–Alytus išvyko į pasienį. Išlipęs Šeštokų stotyje iš traukinio, dviejų vedlių lydimas patraukė sienos link, tačiau, pavažiavus apie puskilometrį nuo Šeštokų geležinkelio stoties, vežimą su A. Gustaičiu ir jo abiem palydovais sustabdė du sovietų pasieniečiai. A. Gustaitis dar bandė bėgti, tačiau jį pasieniečiai sustabdė šūviais.

A. Gustaitis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą, vėliau išsiųstas į Maskvą, uždarytas į Butyrkų kalėjimą. 1941 m. liepos 7-ąją A. Gustaitis buvo nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas spalio 16 d.

Taip jau nutiko, kad vienintelius S. Darių ir S. Girėną buvo galima minėti. Bet A. Gustaičio nuopelnai net kur kas ryškesni už S. Dariaus ir S. Girėno.

„Jis nenorėjo laižyti pado okupantui, dėl to ir žuvo. Bet jis nenorėjo tarnauti ir vokiečiams – šeimą paleido į šią šalį, o pats į ją norėjo patekti nelegaliu būdu, pereidamas sieną tarsi koks perbėgėlis. Jei būtų buvęs repatriantas, būtų reikėję kariauti už Vokietiją, o šito jis visiškai nenorėjo. Jį pagavo dar Lietuvos teritorijoje. Jis pasakė, kad nori pereiti sieną ir jam išvystė pseudobylą. Jo neštus albumus su savo lėktuvais apiformino kaip sovietinių oro pajėgų išdavystę“, – primena G. Ramoška.

Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas teigia, jog Lietuva tuomet buvo vienintelė tarp mažųjų Europos valstybių, gaminanti kovos lėktuvus.

„Žvalgybiniai ANBO buvo kovos lėktuvai. Mokomuosius lėktuvus gamino latviai, estai ir suomiai, bet kovinių lėktuvų suomiai, kurie dabar už mus penkis kartus stipresni pagal bendrąjį vidaus produktą, negamino. ANBO lėktuvai sudarė didelę dalį Lietuvos karinių oro pajėgų“, – teigia G. Ramoška.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Pasak A. Pociūno, tai, kad A. Gustaitis buvo sušaudytas kaip „sovietinės tautos išdavikas“, lėmė, kad apie A. Gustaitį buvo bijoma kalbėti. „Ledai pajudėjo tik septintajame dešimtmetyje, kai atsirado žurnalas „Sparnai“ – tie, kurie domėjosi aviacija, vėl pradėjo girdėti apie A. Gustaitį, jo veiklą ir pasiekimus. O jo „reabilitacija“ įvyko 1988–1989 m., kada buvo sujudimas, Sąjūdis. Vėliau atgavome nepriklausomybę, praėjo beveik 30 metų, bet niekas vėl nekalba apie tai, kaip buvo gaminami lėktuvai Lietuvoje, kokie buvo kiekiai ir pan. Laikas eina, kartos keičiasi, todėl būtina apie tai priminti“, – įsitikinęs A. Pociūnas.

Kaip reikėtų įamžinti

LRT.lt pašnekovai teigia, kad A. Gustaitį reikia ne tik prisiminti, bet ir tinkamai įamžinti. 1997-aisiais, minint aviatoriaus 100-ąsias gimimo metines, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institutui buvo suteiktas A. Gustaičio vardas. Tačiau, pasak A. Pociūno, artėjant 2022-iesiems, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, verta pagalvoti apie tai, kaip A. Gustaitį galėtų įamžinti ir laikinoji sostinė.

Pasak G. Ramoškos, įamžinti legendines asmenybes galima įvairiai: „Vienas būdas – statyti paminklus, kaip dažnai daroma Lietuvoje. Kitas būdas – išleisti monografiją; viena apie A. Gustaitį jau išleista prieš keletą metų. Kalbant apie Kauną, A. Gustaitį galėtų įamžinti ir VDU – ten jis skaitė paskaitas. Galbūt galima nors lentą pakabinti ar auditoriją pavadinti jo vardu. Studentai atkreiptų į tai dėmesį.“

Kaip teigia G. Ramoška, prisiminti A. Gustaitį bei jo nuveiktus darbus galima ir atkuriant ANBO lėktuvus. Tokių pavyzdžių Lietuvoje taip pat yra: praėjusiais metais buvo skelbta apie dviejų entuziastų – Arvydo Šabrinsko ir Rolando Kalinausko – atkurtą legendinį lėktuvą ANBO-II.

Tuo metu vienviečio ANBO-I originalas saugomas Karo muziejuje. Jį taip pat buvo pradėjęs atkūrinėti chirurgas iš Panevėžio Mantas Butkus.