Nors komikso pats terminas kilęs nuo anglų kalbos žodžio komiškas, juokingas, humoristinis, jo turinys ilgainiui atsiriboja nuo pirmųjų Amerikos laikraščiuose spausdintų juokingų istorijų.

Skirtingose kultūrose ir kalbose ši meno šaka net turi skirtingus terminus. Frankofoniškose šalyse komiksai laikomi devintuoju menu ir nesiejami su tuo, kas nerimta ir komiška.

Šv. Jono gatvės galerijoje vienoje iš retai Lietuvoje rengiamų komikso parodų eksponuojami 12 autorių iš trijų Europos šalių komiksai. 

Tai – tarsi kažkas tarp skaitymo ir filmo žiūrėjimo, šiuo atveju žiūrovas kadrų kaitos greitį reguliuoja pats. O visi autoriai – kažkas tarp komiksų piešėjų ir tikrųjų savo specialybių.

Pvz., Miglė Anušauskaitė Vilniaus universitete baigė žurnalistikos ir semiotikos studijas.

Nesusipažinusiems atrodančios nerimtos, kiek infantilios piešinėlių forma pasakojamos istorijos vis dėl to gali būti tiek pat gilios kiek ir filosofijos ar istorijos knygos, tiek pat įtraukiančios kaip romanas, tačiau tuo pačiu metu gali lengvai aprėpti kiek platesnį kultūrinių ir socialinių reiškinių spektrą ir pateikti visą šį daugiasluoksnį turinį lengvai perprantamu pavidalu.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Durys atsidaro“.