Beje, „Tvin Pyksas“ tapo populiariosios kultūros dalimi – jis įkvėpė televizijos laidas, kompiuterinius žaidimus, komiksus, dainas, filmus, o vieną seriją šiam fenomenui skyrė animacinis serialas „Simpsonai“.

Tvin Pykso miestelyje verda velniškai gerą kavą ir kepa skaniausią vyšnių pyragą. Moteris kavinėje kalba su pliauska, o anapusiniame pasaulyje gyvena mūsų antrininkai. Čia pilna siurrealistinių simbolių, kuriuos pastebi tik akylas žiūrovas.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje rodytas amerikiečių serialas apie nuošalų Vašingtono miestelį narplioja detektyvinę istoriją – moksleivės Lauros Palmer nužudymą. Į miestelį tirti nusikaltimo atvyksta specialusis FTB agentas Dale`as Cooperis. Nors siužetas kriminalinis, veikėjai šiek tiek komiški, perdėtai dramatiški, tačiau visi gyvena dvigubą gyvenimą.

Kultūros kritikas ir serialo gerbėjų klubo sumanytojas K. Klimka aiškina, kad vos pasirodęs „Tvin Pyksas“ tapo reikšmingu visame pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje: „Tai buvo tikras fenomenas – naujoviškas ir neregėtas visais atžvilgiais – ir personažų, ir visos pasakojimo strategijos, ir muzikos. Visi tai prisimename. Beje, serialo premjeros data sutapo su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data.“

Serialo muzika išties ypatinga – ji laimėjo ir „Grammy“ apdovanojimą. Tiesa, garso takelio autorius Angelo Badalamenti teigė, kad teminė serialo melodija gimė spaudinėjant atsitiktinius klavišus.

Dar vienas laimingas atsitiktinumas – demoniška būtybė Bobas, mintantis baime ir apsėdantis kitus žmones. Gal jis ir nebūtų išvydęs ekrano šviesos, jei scenos dekoratorius būtų laiku pasitraukęs iš filmavimo aikštelės. Kamera užfiksavo jo atvaizdą veidrodyje, jis atrodė mistiškai, o vėliau veikėjas tapo svarbia siužeto dalimi.  Tačiau K. Klimka teigia, kad pats siužetas atsitiktinumų neturi – simbolius žiūrovui reikia stebėti atidžiai.

„Tvin Pyksas“ verčia žiūrėti lėtai ir netgi skaityti vaizdus, kiną, televiziją, o tai reiškia – mintimis ir akimis sugrįžti prie to, ką pamatei, apdoroti ir vėl sugrįžti, bandyti suvokti, peržiūrėti daug kartų ir ieškoti naujų kontekstų. Visa tai vadiname greičiau skaitymu negu žiūrėjimu, kas yra gana neįprasta šiuolaikiniam žiūrovui, kuris pripratęs greitai vartoti“, – pastebi K. Klimka.

Netikėti sprendimai televizijos ekrane – daugiausia režisieriaus Davido Lyncho nuopelnas. Menininko kūrybą žiūrovams šiemet pristatė ir festivalis „Kino pavasaris“. Kultūros kritikas K. Klimka mano, kad „Tvin Pykso“ režisierius kuria lėto vartojimo produktą, kuris nebūtinai atitinka dabartinių televizijos standartų.

„D. Lyncho religiniai polinkiai ir domėjimasis transcendentine meditacija veikė visą jo kūrybą, įskaitant serialą. Tai labai drąsus sumanymas – į televizijos serialą įtraukti mitinę plotmę, pavaizduoti gėrio ir blogio kovą. Todėl įdomu, kaip tai bus tęsiama dabar, prie kurių elementų jis sugrįš“, – sako kritikas.

Paskutinėje serialo serijoje 1991 m. pasigirdo lemtingi žodžiai „Susitiksime po 25 metų“. Jie išsipildė – 2016 m. spalį D. Lynchas savo „Twitterio“ paskyroje paskelbė, kad paskutinės devynios serijos į ekranus grįš šių metų gegužę. Premjeros laukiantys gerbėjai buriasi į klubus, kuriuose dar kartą peržiūri ankstesnius sezonus. Vienas tokio klubo Vilniuje sumanytojų K. Klimka sako, kad naujasis sezonas nedaug kuo skirsis nuo ankstesniųjų.

Pasibaigus pirmajam sezonui, „Tvin Pyksas“ tapo populiariosios kultūros dalimi, jis įkvėpė televizijos laidas, kompiuterinius žaidimus, komiksus, dainas, filmus. Vieną seriją šiam fenomenui skyrė animacinis serialas „Simpsonai“. Pamatęs vieną mistinį veikėją šokantį su arkliu, Houmeris Simpsonas garsiai pasakė tai, ką, ko gero, galvojo didžioji dalis žiūrovų: „Genialu! Aš visiškai nenutuokiu, kas čia vyksta.“

K. Klimkos nuomone, prie fenomeno labai prisidėjo hibridiškumas, nes seriale primaišyta visko: ir siaubo, ir vesterno, ir muilo operos elementų. „Bet ne tik šiuo požiūriu jis mišrus. Akcentuočiau epochų mišinį, kuris sukurtas sąmoningai, siekiant dezorientuoti mūsų suvokimą. Seriale viskas atrodo labai siurrealiai, bet kartu kuria tokį įspūdį, kuris išlieka ilgam ir kurio nebeįmanoma atsikratyti. Kaip sakoma, iš Tvin Pykso nebegrįžtama“, – kalba kultūros kritikas K. Klimka.

Susižavėjimo serialu neslepia ir atlikėjai. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje koncertavusi britų grupė „Bastille“ netgi sukūrė dainą „Laura Palmer“.