- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Algimantas Puipa, Asmik Grigorian ir Saulius Šaltenis
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Paaiškėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
-
Kompozitorė Zita Bružaitė.
-
Rašytojas Saulius Šaltenis.
-
Režisierius Algimantas Puipa.
-
Asmik Grigorian
-
Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė ir Vaiva Grainytė.
-
Aktorė Viktorija Kuodytė
Kultūros ministerijoje Vilniuje pirmadienį paskelbti šeši šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Jais tapo kino režisierius Algimantas Puipa, rašytojas Saulius Šaltenis, operos solistė Asmik Grigorian, Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje autorės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė ir aktorė Viktorija Kuodytė.
A. Puipa ir S. Šaltenis apdovanojimus gavo už viso gyvenimo kūrybą, likę laureatai – už pastaruosius septynerius veiklos metus.
A. Puipa įvertintas už kino vaizdų poetinę realybę, S. Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, A. Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą, pagrindinį apdovanojimą Venecijoje pelniusios operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ kūrėjos – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną, Z. Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, V. Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Laureatus paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Komisija iš viso vertino 40 kandidatų, tačiau V. Daujotytė-Pakerienė pabrėžė, kad į laureatus už viso gyvenimo kūrybą pasiūlyta per daug žmonių.
„Nemanome, kad tai yra teisinga. Mūsų nuomone, dar pernelyg jauni ir aktyviai dirbantys menininkai patenka į šitą grupę už visą gyvenimą“, – kalbėjo komisijos vadovė.
Ji taip pat sakė, kad „trūksta atsakomybės teikiant asmenis komisijos svarstymui“.
„Turėtų būti labiau suvoktas prestižinis šitos komisijos darbo ir šito apdovanojimo reikalas“, – tvirtino pirmininkė.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Premijos buvo įsteigtos 1989 metais, tad šįmet minimas jų trisdešimtmetis.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad jos įsitvirtino kaip aukščiausio lygio Lietuvos kultūros ir meno įvertinimas.
„Mes iš tikrųjų išlaikome tą profesionalaus meno vertinimo lygmenį nepaisant jokių politinių ar komercinių interesų, vertinami visų pirma meno pasiekimai, kūrėjų reikšmė mūsų valstybei, kūrėjų reikšmė visam pasauliui“, – kalbėjo ministras.
Jis ragino džiaugtis 2019 metų labai aukštais tarptautiniais Lietuvos menininkų pasiekimais.
„Mūsų menininkai ne tik siekia prilygti pasauliniam kontekstui, bet yra jo lyderiai. Per tuos nepriklausomybės metus mums yra pavykę įveikti XX amžiaus istorijos nulemtą plyšį, atotrūkį nuo Vakarų kultūros ir meno“, – sakė M. Kvietkauskas.
„Mūsų menininkų vardai šiandien yra pasaulinėse viršūnėse“, – pridūrė jis.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kitų metų vasaro 16-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...