"Sibirietišką auklėjimą" verta pažiūrėti vien todėl, kad šį filmą Lietuvoje susuko "Oskaro" laureatas italas Gabriele Salvatoresas, o pagrindinį vaidmenį sukūrė aktorius Johnas Malkovichius. Daugiau pranašumų filme aptikti sunku.

Sumanus spekuliavimas faktais

Gerą reklamą "Sibirietiškam auklėjimui" padarė leidykla "Obuolys", šiemet išleidusi literatūros pasaulyje daug triukšmo sukėlusią Nikolajaus Lilino knygą, kurios viršelį puošia ryškiomis tatuiruotėmis išmargintas pliko vyriškio kūnas. Kokią simbolinę ir net ritualinę prasmę turi įspūdingos kalinių tatuiruotės, žinome ir iš rusiškų TV serialų ("Pabėgimas"), ir iš Davido Cronenbergo "Rytietiškų pažadų" (2007 m.). "Sibirietiškas auklėjimas" gerokai pagilins žiūrovų išprusimą šioje srityje.

Ir skaitant knygą, ir žiūrint filmą apima labai dviprasmiški jausmai. Viena vertus, siužetas remiasi tikromis istorinėmis realijomis, sovietų valdžios ilgai slėptomis nuo savo liaudies. Kita vertus, negali atsikratyti minties, kad autoriai (ir knygos, ir filmo) sumaniai spekuliuoja faktais ir svarbiausią dėmesį nukreipia į kriminalinę egzotiką.

Tremtis iš Sibiro

Apie trėmimus į Sibirą dabar prirašyta šimtai knygų ir sukurta ne viena dešimtis filmų. Beveik vienu metu šalyse kaimynėse pasirodė du filmai apie tremtį – mūsiškė "Ekskursantė" (rež. Audrius Juzėnas) ir "Lenkiška sibiriada" (rež. Januszas Zaorskis). Abu filmai pasakojo skaudžias dar nepamirštos praeities istorijas.

Visai kitu rakursu į šią problemą žvelgia "Sibirietiškas auklėjimas". Pasakojama, kaip iš Sibiro, kur įprastai buvo tremiami Rusijos imperijos ir sovietų valdžios priešai, "didžiojo teroro" įkarštyje Josifo Stalino įsakymu buvo iškeldinta nedidelė, bet išdidi tautelė. Išgyventi atšiauriomis Sibiro sąlygomis jau įpratę  urkomis save vadinantys žmonės buvo ištremti į Padniestrę – Moldavijos vakaruose esančius Benderus (šis miestas, beje, iki 1940 m. vadintas Tigina ir buvo okupuotas Rumunijos). Tokio likimo urkos nusipelnė už tai, kad sovietų valdžiai trukdė kurti komunizmą Sibire: plėšė pašto traukinius su pinigais ir net karinius furgonus, terorizavo valdžios atstovus, pistoletus laikė raudonuoju kampeliu vadinamame altoriuje už ikonos, milicininkus į akis vadino "šūdo gabalais" ir panieką jiems išreikšdavo darniai giedodami Sibiro tremtinių himną.

Pagal mafijos kanonus

Gal ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje taip ir buvo, tačiau knygoje ir filme vaizduojami ne tokie jau seni laikai, kai Rytų Europoje griuvo Berlyno siena. Todėl visa ši kriminalinė egzotika iš knygos puslapių ir ekrano dabar dvelkia nebe istorinės autentikos tiesa, o seniai girdėtos pasakos atgarsiais.

Net plika akimi matyti, kad italų režisierius G.Salvatoresas iš šios istoriškai abejotinos medžiagos nori sukurti dar vieną herojinį epą – panašų į tuos, kuriuos jo legendinis tautietis Sergio Leone kūrė apie jo svajonių kraštą Ameriką ("Kartą Vakaruose", "Kartą Amerikoje").

Įžvalgiam žiūrovui pro akis neprasprūsta ir tai, kaip aktorius J.Malkovichius, vaidinantis seneliu Kuzia vadinamą tremtinių patriarchą, suteikia savo (anti)herojui rusiško "Krikštatėvio" bruožų. Pvz., visai kaip Donas Korleonė jis nepakantus tiems bendražygiams, kurie susigundo verstis narkotikais, sergsti šeimos vertybes, o labiausiai vertina aplinkinių ištikimybę savajam klanui.
Be jokios abejonės, "Sibirietiškas auklėjimas" bus populiarus. Kriminalinė egzotika visada traukia žiūrovus, kuriems smalsu bent vaizduotėje išgyventi tai, ko tikrame gyvenime jie niekad nepatirs. Bet šių eilučių autoriui, dar prisimenančiam vaikystėje patirtas sibirietiško auklėjimo pamokas, dauguma filmo scenų kelia tik ironišką šypseną.

"Sibirietiškas auklėjimas" ("Educazione siberiana") ***
Kriminalinė drama. Italija, Lietuva, 2013 m. Rež. G.Salvatoresas. Vaidina J.Malkovichius, Peteris Stormare’as, Eleanor Tomlinson, Andrius Paulavičius, Kęstutis Jakštas.
veiksmas 2
humoras 0
įtampa 2
erotika 0
siaubas 2
Nuo 2013 11 22
Trukmė 100 min.
N16

Lietuvą pamėgo užsienio kūrėjai

Darbuotis Lietuvos kino studijoje prieš gerus du dešimtmečius pamėgo įvairios užsienio kūrybinės grupės. Su didele meile mūsų tautai toks entuziazmas neturi nieko bendra. Užsieniečiams gamybinė komandiruotė į mūsų šalį reiškia tik galimybę čia filmuoti gerokai pigiau. Ypač nemažai lėšų sutaupyti padeda istorinės tematikos filmai, o tokiems kūriniams puikiausiai tinka mūsų šalies gamta ir architektūra. Nemenčinės miškus net keletą metų buvo "okupavę" legendiniai anglų svieto lygintojai ("Robinas Hudas") ir baltarusių partizanai ("Pasipriešinimas", 2008 m., rež. Edwardas Zwickas). Trakų pilies interjeruose buvo susuktas britų TV serialas "Elžbieta I" (2005 m., rež. Tomas Hooperis) su pagrindinius vaidmenis atliekančiais "Oskarų" laureatais Helen Mirren ir Jeremy Ironsu. Lietuvos kino studijos paviljonuose ir Vilniaus senamiestyje buvo filmuojami "Atilos" (2001 m., rež. Dickas Lowry) bei "Karo ir taikos" (2007 m., rež. Robertas Dornhelmas) epizodai. Vilniaus geležinkelio stotyje po traukiniu krito vargšė Ana Karenina ( 2013 m., rež. Christianas Duguay). O šalta ir snieguota lietuviška žiema buvo puikus fonas kelionei per Sibirą iš Vladivostoko į Maskvą ("Sibiro ekspresas", 2008 m., rež. Bradas Andersonas).