Kūrėjai prisiminė išėjusiuosius

Kai kuriose parduotuvėse jau galima įsigyti visomis spalvomis tviskančių kalėdinių papuošalų, o ir mandarinai, šios šventės šaukliai, taip pat atpigo. Keista mintis – ar ko nors nepraleidome? Gyvenimo ribą peržengę artimieji, draugai – tūkstančiai metų mūsų praeities yra kupini mirusiųjų buvimo. Jiems pagerbti ir prisiminti skirtos Vėlinės. Negalima jų pamiršti ar iškeisti į amerikietiškąjį Helovyną. Tai patvirtino ir trečiasis iniciatyvinės grupės „Dpoezija“ renginys „Pro memoria“ I.Simonaitytės bibliotekoje.

Jis skyrėsi nuo buvusių anksčiau tuo, kad šįkart didžioji laiko dalis buvo atiduota ne bardams, o poetams. Savo kūrybą skaitė Klaipėdos krašto poetai Jūratė Sučilytė, Rita Latvėnaitė-Kairienė, Ramūnas Rudžionis, Dainius Sabeckis ir Vytautas P.Bložė. Vienaip ar kitaip tekstų prasmės lietėsi su mums niekada neatpažįstama erdve, kurioje be pėdsakų ištirpsta visa, kas gyva.

Neįprasta proga surengtas vakaras nebuvo niūrus ar verksmingas. Jis įrodė, kad brangius žmones galima prisiminti šviesiai. Jų atminimas mumyse gali būti skaidri ir skambanti sfera, o ne niūri, viską naikinanti tuštuma.

Poetų eilės - skirtingos kaip ir patys poetai. Tad neapsieita be pačių įvairiausių jausmo niuansų. Iniciatyvinės grupės „Dpoezija“ narių Jono Baltoko ir Dariaus Žvirblio atlikti kūriniai taip pat skyrėsi savo nuotaikomis. Apsieita be pompastiškų kalbų - mirties akivaizdoje jos atrodo menkos ir juokingos.

Skaidriai apie mirtį

Vienas šviesiausių iš pajūryje gyvenančių kūrėjų Vytautas P.Bložė įsitikinęs, kad ne apie mirtį reikia kalbėti per Vėlines, o apie atminimą.