Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės archyvai iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių galės perimti saugoti jų registruose ir valstybės informacinėse sistemose esančius duomenis, kurie reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams.

„Siūlomi įstatymo pokyčiai leis ne tik naujai perimamais dokumentais papildyti nacionalinį dokumentų fondą, kurį kaupia ir saugo valstybės archyvai, bet ir dar aktyviau populiarinti valstybės archyvus. Planuojami įstatymo pakeitimai leis valstybės archyvams toliau koja kojon žengti su laiku ir, pasitelkus šiuolaikines technologijas, tapti dar labiau prieinamiems visuomenei“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Šalies įstaigose vis dažniau atsisakoma popierinių ar elektroninių dokumentų sudarymo, o istoriškai vertinga dokumentinė informacija valdoma tik elektroninių sistemų priemonėmis. Nesant teisinio pagrindo perimti saugoti šių duomenų istorinių ar kitų tyrimų tikslais, prarandama reikšminga valstybės dokumentinio paveldo dalis. Šios svarbios priežastys ir paskatino reglamentuoti dokumentiniam paveldui istorinių ir kitų tyrimų tikslais reikšmingų duomenų perėmimą iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.

Įstatymo pataisomis taip pat numatoma išplėsti valstybės archyvams nustatytas funkcijas – papildomai įtraukti kultūrinės edukacijos funkciją. Siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.

Siekiant užtikrinti didesnį valstybės archyvų teikiamų mokamų paslaugų įkainių nustatymo objektyvumą ir skaidrumą, numatyta dalį Kultūros ministerijai nebūdingų funkcijų perduoti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai. Įstatymo pataisų projekte nustatoma, kad detalų mokamų paslaugų sąrašą ir įkainių apskaičiavimo tvarką tvirtina kultūros ministras, o šių paslaugų įkainius ir jų teikimo tvarką nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras, tokiu būdu aiškiai atskiriant abiejų subjektų kompetencijas. Siūloma, kad ši nuostata taip pat įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.