L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai

Aktyvi menininkė

Dailės pedagoge Utenos kolegijoje dirbanti menininkė priklauso Lietuvos dailininkų kūrybinei grupei "Individualistai" (2015–2020), yra apdovanota Utenos meno ir kultūros premija.

"Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, o taip pat minčių, idėjų ir ieškojimų įprasminimas", – sako aktyviai kurianti tapytoja. Jos darbštumo įrodymas – dešimtys personalinių ir grupinių parodų, kuriose dalyvauta daugiau nei per 30 kūrybinio darbo metų.

L.Kriukelienė yra surengusi ne vieną savo istorinės tapybos personalinę parodą, iš kurių verta paminėti 1999-aisiais Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje vykusią personalinę parodą; 2003 m. drauge su studentais surengtą parodą Seimo parlamento galerijoje. Menininkės darbai buvo eksponuoti Radvilų rūmuose rengtose parodose "Lietuvos tūkstantmetis" (2007), "Lietuvos laikas" (2009), "Lietuvos sakmė" (2011). Savo autorines parodas autorė yra surengusi Seimo parlamento galerijoje (2010), Zarasų krašto muziejuje (2012), Kauno Paminklinėje Kristaus bažnyčioje (2014), Vilniaus rotušėje (2017).

Motyvų transformacijos

Didžiąją daugumą molbertinę ir sieninę tapybą, grafiką, erdvines kompozicijas kuriančios menininkės darbų jungia istoriniai pasakojimai arba istorinių motyvų transformacijos.

Menines idėjas tiek realistiniu, tiek ir abstrakčiu vaizdavimo būdu perteikiančios L.Kriukelienės darbuose kuriamas pasakojimas yra itin nuoseklus, sujungiantis istorinių asmenybių, valstybingumo simbolius, įvykių aplinkos kontekstą į vieną įtaigų, ryškų vaizdinį.

Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, o taip pat minčių, idėjų ir ieškojimų įprasminimas.

Dažnai svarbiai istorinei temai išryškinti autorė pasirenka precizišką realistinį vaizdavimo būdą. Tokie, pvz., yra jos kūriniai "Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas ", "LDK I-ojo Statuto priėmimas". Tai – monumentalūs darbai, kuriuose svarbios tiek figūrinės kompozicijos, tiek preciziško istorinio rekvizito detalės, tiek ir šiuolaikinio požiūrio dermė.

Svarbią reikšmę menininkės darbuose turi ir ryški, kontrastais paremta spalvų gama, suteikianti pasakojimui teatrališko dramatiškumo.

Dar kituose darbuose autorė sujungia grafikos ir tapybines stilistikas, folklorinę tradiciją ir moderniąją raišką. Darbo "Lietuvos istorijos slenksčiai" kompozicinį pagrindą sudaro daugybė stilizuotų figūrų, kurios yra išdėstytos simetriškoje ir ritmiškoje erdvėje; minimali rusva koloristika tik padeda išryškinti folkloriniais motyvais stilizuotas karališkosios poros figūras kaip valstybingumo pamatą.

Abstrakcijos ir realybė

Istorinę tematiką netikėtai ir konceptualiai L.Kriukelienė pateikia ir realistinius bei abstrakčiuosius elementus sujungiančiuose darbuose. Abstrakti gamtos simbolika, prislopinti koloritai tik išryškina kovų, etnografinių motyvų, gamtos ir darbų ciklo mitologinę prasmę. Tokie yra darbai "Raudonėnai", "Rupunionys", kuriuose yra sukuriamas pasikartojantis lietuvio gyvenimo ir pasaulėjautos ciklas, sudarantis harmoningą pilnatvę.

Monumentalūs L.Kriukelienės darbai, skirti lietuvių istorinėms kovoms, sujungia skirtingas tapybos technikas, išryškina istorinių kovų mastą ir svarbą. Tapybos darbus "Žalgirio mūšis" ir "Oršos mūšis" sudaro batalinių kovų fragmentai, kurie sujungia skirtingus pasakojimus į visumą ir atskleidžia pergalių bei pralaimėjimų nuotaikas, vilties, tikėjimo ir pasididžiavimo jausmus.

Darbuose "Tikėjimasis", "Amžinybės amžinybė" autorė konceptualizuoja lietuviškosios tapatybės, valstybingumo idėjas ir pateikia jas per abstrakčiąją stilistiką, kai kuriami geometrines abstrakčias stilizuotas formas, kontrastingas spalvas sudarantys simboliai, kai pasitelkiama tekstilės (kilimo, galbūt rankšluosčio) simbolika, sujungianti žmones, visatą, tradiciją į vientisą vaizdinį.

Kūrybiniai pasirinkimai

Šiuolaikinėje Lietuvos dailėje Lietuvos istorijos tema ne itin populiari. L.Kriukelienės darbuose ji naujai įprasminama peizažo, figūrinių kompozicijų, portretų jungtimis. Taip autorė išreiškia savo santykį su praeitimi, gimtine, jos vaizduojamas žmogus yra neatsiejamas nuo savo šaknų, istorijos ir gamtos.

Pati autorė apie savo istorinius tapybos ciklus kalba su begaliniu įkvėpimu, nuoširdumu ir aistra. "Geras jausmas užlieja širdį, kai pastebiu, kad nutapytas paveikslas istorine tema nepalieka abejingu jauno ar vyresnio žmogaus, besidominčio savo krašto praeitimi", – sako L.Kriukelienė.

Ją ypač džiugina, kai kūriniai istorine tema sudomina šiandieninį jaunimą. "Įtaigus istorine tema sukurtas paveikslas jauno žmogaus samprotavimuose palieka ryškų pėdsaką. Tokiame kūrinyje jis ieško savo tapatybės, didžiuojasi tautos istoriniais herojais, jaučiasi tikru šios šalies gyventoju", – pastebi tapytoja.

L.Kriukelienė neabejoja sukursianti dar ne vieną tautos istorijos įkvėptą paveikslą, tačiau neslepia, kad ją įkvepia ir kosmoso tematika, gyvenimo prasmės bei būties temos.