- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus paveikslų galerijoje įteikta 20-oji Metų vertėjo krėslo premija. Ji atiteko vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojai, latvių literatūros tyrinėtojai dr. Laurai Laurušaitei.
Šia premija ji įvertinta už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas laureatę džiaugėsi, kad premija paskirta žmogui, tapusiam kertiniu lietuvių ir latvių literatūrinių ryšių bei literatūrinės baltistikos srityje. Joje, pasak ministro, yra buvę labai stiprių autoritetų, tapusių šių ryšių mazgais.
„Laura Laurušaitė tapo tuo žmogumi, kuris, drįsčiau pasakyti, geriausiai šiandien šią tradiciją perima, be kurio šitų ryšių lauko neįsivaizduotume. Laureatė ne tik kuruoja literatūrinės baltistikos projektus, bet ir buria jaunuosius mokslininkus, vertėjus. Metų vertėjo krėslo premija yra įvertinimas už be galo didelę veiklą, literatūrinio vertimo meno, tyrimų, didžiulio profesionalumo ir labai stiprių žmogiškųjų kultūrinių ryšių siejimą. Džiaugiuosi, kad šios premijos laureatės dėka cirkuliuoja literatūros gyvybė tarp Lietuvos ir Latvijos. Linkiu daugybės puikių vertimų ir mokslinių tyrimų“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras M. Kvietkauskas.
L. Laurušaitė yra dviejų monografijų – „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ (2015) ir „Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys“ (2019) – autorė. Iš latvių kalbos išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms, žurnalams, Mario Putninio romaną „Laukiniai pyragai“ ir Gunčio Bojaro „Šilko gyvatė“, pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, rengė rubriką „Avižų kioskas“, kurioje supažindino su Latvijos literatūros aktualijomis.
2016 m. L. Laurušaitė apdovanota Pasaulio laisvųjų latvių bendrijos Kultūros fondo garbės raštu už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje.
Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Metų vertėjo krėslo premija teikiama nuo 2001 m., primena Kultūros ministerija. Ja siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo neturintys prancūzų kultūros darbuotojai užėmė Paryžiaus teatrą
Prancūzijoje darbo neturintys kultūros ir turizmo sektoriaus darbuotojai ketvirtadienį užėmė garsų Paryžiaus teatrą kairiajame Senos krante, reikalaudami didesnės vyriausybės paramos po metus trunkančios pandemijos, atėmusios iš jų pajamas...
-
Rašytojas H. Helgasonas – apie islandų istoriją ir tai, kodėl jie neišmoko valgyti silkės
Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusio romano „60 kilogramų saulės šviesos“ vertėja Jūratė Akucevičiūtė susitikimą su knygos autoriumi, islandu Halgrimu Helgasonu, buvo sutarusi Islandijos šiaurėje, mažame Siglufjorduro mi...
-
M. K. Čiurlionio natų redakcija – it atsargūs prisilietimai1
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su jo kūrybos tyrinėtojais – p...
-
O. Koršunovo „Jelizaveta Bam“ – spektaklis, gimęs pogrindyje tikrąja to žodžio prasme1
Tai pats siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, gimęs ir rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena. Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo met...
-
Spektaklyje „Ryšys“ – gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje
Netradicinį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras siūlo dar vieną netradicinę premjerą. Jaunos režisierės Agnijos Leonovos spektaklis "Ryšys" pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę – tai spektaklio su mokslinės fantastik...
-
R. Krasninkevičius: niekada nėjau kito numintu keliu
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Romano Krasninkevičiaus (1926–1996) kūrybinis palikimas – 150 linoraižinių, medžio, gumos, metalo ir kartono raižinių, piešinių, iš popieriaus juostelių audimo ...
-
Ministerijos ragina Panevėžį neskubinti menų centro statybų
Kultūros ir Finansų ministerijos ragina atsakyti Panevėžio savivaldybę į klausimus, kylančius dėl numatomo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) planuojamų veiklų ir kviečia „nesiimti jokių statybos darbų, kol nėra užtikrintas...
-
Fotomenininkas iš JAV bibliotekai Klaipėdoje atsiuntė savo archyvą1
Prieš kelias dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė antroji siunta iš JAV, kurioje – dar viena fotomenininko Edžio Jurčio fotografijų archyvo dalis. ...
-
Kultūros bendruomenė prašo Vyriausybės parengti konkretų planą dėl karantino atlaisvinimo
Kultūros bendruomenė kreipėsi į Vyriausybę, kad ši parengtų konkretų planą su datomis dėl karantino režimo atlaisvinimo šiam sektoriui. ...
-
Garsi režisierė iš Lenkijos stato spektaklį Klaipėdoje1
Klaipėdos dramos teatre – šventė. Po ilgos pertraukos vėl vyksta repeticijos. Spektaklį kuria žymi šiuolaikinė lenkų režisierė Agata Duda-Gracz. Unikaliu braižu išsiskirianti režisierė jau pirmąją repeticijos dieną akt...