L. Pobedonoscevas per Lietuvą lydės interaktyvų Klimato muziejų

Interaktyvus Klimato muziejus šiuolaikiškai, stilingai ir informatyviai įrengtas keturiuose ryškiaspalviuose jūriniuose konteineriuose, kurių kiekvienas bus skirtas specifinei temai: klimato kaitai, žalesnei ateičiai, tvariam žemės ūkiui ir sveikam maistui, klimatui draugiškam gyvenimo būdui. Jo tikslas – motyvuoti jaunimą, visuomenę inicijuoti pokyčius ne tik klimato politikoje, bet ir prisijaukinti klimatui draugišką gyvenimo būdą.

Gegužės 14 d. Vilniaus Katedros aikštėje muziejus pradės savo kelionę per šešiolika Lietuvos miestų. Iki spalio mėnesio jis aplankys Vilnių, Trakus, Uteną, Gargždus, Kėdainius, Panevėžį, Šiaulius, Mažeikius, Palangą, Šakius, Marijampolę, Birštoną, Tauragę, Jonavą ir Kauną. Kiekviename mieste muziejus veiks nemokamai, jį aplankyti bus galima vieną dvi savaites. Vėliau muziejus persikels į Latviją.

Tokio interaktyvaus, kelioninio projekto, primenančio įdomiausius pasaulio mokslo muziejus, Lietuvoje dar nebuvo. „Ir to labai trūko, nes žmones ypač veikia interaktyvūs dalykai, kai jie gali pamatyti apčiuopiamus pavyzdžius arba išgirsti ne tik statistikos skaičius, bet ir žmonių kalba, nors ir žaismingai ar skausmingai pateikiamus svarbius, gal net šokiruojančius faktus. Labai džiaugiuosi, kad šis muziejus mane pakvietė“, – sako projekto ambasadoriumi tapęs L. Pobedonoscevas.

Vaikystėje Maugliu vadintas aktorius pats gyvena tvariai: „Dvejus metus jaučiuosi esąs profesionalus statybininkas, šiuo metu remontuoju butą sename kaime ir taip jau sutapo, kad daug naujų kaimynų daro tą patį. Mūsų vidinis kiemas virto statybine aikštele, kurioje gali rasti baldų, balkių, tinko gabalų, armatūros. Aš medžiagas išnaudoju iki paskutinių trupinėlių, ir tarp išmestų atliekų dar randu puikių dalykų. Nauja mediena kokybe neprilygsta seniems balkiams, išlaikiusiems 100-mečio egzaminą, todėl statybininkų prašau neišmesti jų ar senovinių čerpių – susirenku ir panaudoju. Mėgstu ir senovines plytas. Man imponuoja architekto Antonio Gaudi stilius, atitinkantis vidinę filosofiją, todėl namuose nėra kampų. Kurdamas aplinką tariuosi su savo 16-mete dukra Emilija, kuri yra meniškos pakraipos, turi gerą skonį. Jauniems žmonėms gera, kai jie tampa patarėjais, partneriais.“

Kai Balyje pagyvenusi L. Pobedonoscevo šeima grįžo į Lietuvą, naujoje mokykloje dukra gavo šiukšlių rūšiavimo užduotį. „Tapo šventu reikalu įsigyti skirtingas šiukšliadėžes. Greitai įpratau rūšiuoti ir mane to išmokė ne draugai, ne tėvai, o vaikas, – teigia Leonardas. – Mano dukros karta ir jaunesni vaikai pažįsta pasaulį dėka aplinkos, kurioje auga, draugų, mokytojų. Naudingus dalykus jiems gali skiepyti tėvai ir medija. Tačiau mūsų medija dar tik pradėjo kurti tvarumo pobūdžio laidas, kurioms sunku konkuruoti su pop laidomis, nors įdomi informacija įstringa. Pats labai aiškiai pamenu, kai vaikystėje per televiziją išgirdau, kad viename standartinių daugiabučių moteris ant stogo sukūrė lysves, į kurias kaimynai nešė organines šiukšles, o ji laikė sliekus, kurie greitai virškindavo atliekas ir iš to išeidavo aukso vertės juodžemis. Man tai atrodė kietai. Vaikams patinka kieti dalykai, o Klimato muziejus ir yra kietas dalykas.“

Mobiliame muziejuje klimato kaitos problemas bus galima „paliesti“, pavyzdžiui, įkišti ranką į specialią ertmę ir pajusti, kokia yra 50-ies laipsnių kaitra. Arba paversti į suprantamą skaičių, ką reiškia 13 milijonų hektarų miškų, pasaulyje iškertamų kasmet: tai – 35 futbolo stadionai per minutę. Apsilankiusieji muziejuje suvoks ir tai, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas lindėjimas internete išties sukelia didelių problemų aplinkai.

Muziejuje bus galima susikurti asmeninį tvarumo iššūkį, pagal kasdienius įpročius apskaičiuoti, kiek žmonijai reikėtų tokių planetų, kaip Žemė, jei visi gyventų kaip tu.

„Prieš kelionę į Balį pardavėme automobilius, išmokome gyventi su vienu, įsigijome motorolerį, žavimės ir elektrinių automobilių koncepcija. Madų nesivaikau, neskubu garderobo atnaujinti kas mėnesį. Mėgstu investuoti į daiktus, kurie yra brangūs, nes labai kokybiški. Esu linkęs ne išmesti, o restauruoti senas duris. Stengiuosi gyventi draugystėje su gamta. Ir mes turime edukuoti jaunąją kartą ne tik kaip gamtai padarytą žalą tvarkyti, o kaip jos nepadaryti“, – sako L. Pobedonoscevas.